Komunikacija apie patirtas politines represijas šeimoje : tarpgeneracinis aspektas

LTTyrimo tikslas – atskleisti komunikacijos šeimoje apie tėvų patirtas politines represijas (tremtis ir politinius įkalinimus) per sovietinę okupaciją Lietuvoje ypatumus. Remdamiesi psichotraumatologijos tyrimų duomenimis, kėlėme prielaidą, kad komunikacijai apie tėvų trauminius išgyvenimus būdingas vengimas kalbėti šia tema ir neigiamas pokalbių poveikis antrajai kartai. Metodika. Tyrime dalyvavo 145 antrosios kartos atstovai, kurių bent vienas iš tėvų turi oficialų nukentėjusiojo nuo sovietų politinių represijų statusą. Kiekvienas iš jų užpildė paštu gautą autorių sudarytą klausimyną. Klausimyne buvo prašoma nurodyti demografnius duomenis ir atsakyti į atvirus klausimus apie komunikaciją su tėvais jų patirtų politinių represijų tema. Atlikta atsakymų į atvirus klausimus teminė analizė. Rezultatai, išvados. Antroji karta apie tremtis ir įkalinimus sužinojo vaikystėje iš savo tėvų. Daliai tyrimo dalyvių šie atsiminimai buvo įdomūs, turėjo teigiamą poveikį, pavyzdžiui, skatino didžiuotis tėvais, kitiems tyrimo dalyviams tėvų represijų tema buvo skaudi, kėlė neigiamus jausmus (baimę, pyktį). Komunikacijai represijų tema būdingas vengimas kalbėti ir paslapties motyvas, kuriuos iš dalies lėmė sovietinio režimo socialinės ir politinės aplinkybės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antroji karta; Komunikacija; Sovietu politinės represijos; Sovietų politinės represijos; Trauma; Communication; Political oppression; Second generation; Soviet political oppression; Traumatic experiences.

ENThe goal of the study was to analize communication about parents’ experiences of political oppression in Lithuania (deportation to Siberia or political imprisonment) among second generation survivors during the Communism regime. We assumed that survivors’ traumatic experiences have an impact on adult o.spring of survivors, and communication might involve avoidance in talking about parents political violence experiences. One Hundred Forty-Five second generation survivors, who had at least one parent whom experienced political imprisonment or forced displacement during the Soviet occupation in Lithuania participated in our study. Mailed questionnaires included demographic data and open questions about communication with their parents concerning the parents political oppression. Thematic analysis was used to analyze qualitative data. Second generation participants found out about the forced displacement and political imprisonment of their parents during childhood. For some of the participants these memories were interesting and had a positive impact, for example, they were proud of their parents. For other participants, the topic of their parents oppression was painful and caused negative feelings such as fear and anger. While there was no direct question in the questionnaire concerning the topic of oppression, it was still mentioned in the participants’ answers. One characteristic feature of communication about oppression is silence and mystery. This was partly determined by the social and political circumstances of the soviet regime. [From the publication]