Kaimo statybų tvarkymas ir reguliavimas tarpukario Lietuvoje
LTStraipsnio objektas – tarpukario Lietuvos kaimo statybų tvarkymas ir reguliavimas. Tarpukario kaimo statyba atspindėjo sparčių pokyčių ir naujovių laikotarpį: vos du dešimtmečius gyvavusios visuomenės ekonominį pajėgumą, gyvenimo būdą ir siekį išsaugoti statybos tradicijas. Kultūriniame kraštovaizdyje vietoje gatvinių rėžinių kaimų ėmė vyrauti išretėję kaimai, o buvusiuose dvarų ir palivarkų laukų masyvuose greta jų sodybų įsikūrė nedideli vienkiemiai. Tarpukariu parengtuose kaimo trobesių projektuose nebuvo atsižvelgta į regioninius savitumus. Statybos pokyčiai buvo vykdomi pagal bendras visai Lietuvai rekomendacijas; vienodėjo sodybų planavimas ir pastatų architektūra. Šiandien medžiaginis paveldas kaimo kraštovaizdyje vis dar pastebimas ir gana aiškiai suvokiamas, bet labai sparčiai nyksta. Todėl, siekiant pažinti tarpukario architektūrą, svarbu išsiaiškinti, kaip, kokioje terpėje vyko reformos ir statybos procesai, kokia teisinė bazė juos reglamentavo. Pažinimo verta ne tik to meto statybų pažanga, bet ir entuziastų siekis išsaugoti tautinę tradiciją. Straipsnyje analizuojama tarpukario žemės reforma, kaimo statybas reglamentavę aktai bei projektinius pasiūlymus teikę leidiniai. Taip pat nagrinėjama, kaip buvo suvokiama tautinė tradicija, kaip ji buvo propaguojama ir diegiama plėtojant naujakurių sodybas. Rengiant publikaciją naudotasi tarpukario publikacijomis, dokumentais, ikonografine medžiaga, pavyzdiniais kaimo sodybų projektais.Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Kaimas; Lietuvos kaimas; Statyba; Statybos procesas; Tarpukaris; Tradicija; Vienkiemis; Architecture; Building; Building process; Farmstead; Grange; Interwar period; Lithuanian village; Tradition; Village.
ENThe paper analyses ways, in which rural constructions were regulated in interwar Lithuania, including fast changes and many innovations in the field. The interwar Land Reform was the decisive factor that influenced the landscape and rural constructions, radically reducing the number of one street villages and setting up granges in the old estates and on the lands of the estates. To this end, the necessary legislation was created along with the accompanying programmes and institutions regulating the new rural constructions. Designs that aimed at preserving the Lithuanian character of the buildings whilst using new technologies were developed. Regional particularities were not taken into account and house designs typical of the whole of Lithuania prevailed. Conversely, the effort was made to dissociate them from Slavic house designs. A significant number of publications on rural construction were published and a special emphasis was made on decorations. Despite all efforts, the houses grew more and more alike. [From the publication]
- Architektūros modelis "nuo medžio prie mūro" remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu / Viktorija Varanauskaitė. Logos (Vilnius). 2014, 79, p. 213-222.
- Tradicinės architektūros tęstinumas šiuolaikiniame kaime / Aistė Andriušytė, Rasa Bertašiūtė, Simona Benetytė. Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje. 2011, 2, p. 14-20.
