Lietuvos totorių marinimo ir šarvojimo papročiai (XX a. vidurys – XXI a. pradžia)

LTStraipsnio objektas – Lietuvos totorių marinimo ir šarvojimo papročiai XX a. vid. – XXI a. pr. Darbo tikslas – ištirti Lietuvos totorių marinimo ir šarvojimo papročius ir nustatyti veiksnius, turėjusius įtakos jų pokyčiams. Metodai: istorinis lyginamasis, etnografinių duomenų analizė, aprašomasis. Straipsnyje analizuojama Lietuvos totorių mirties samprata, marinimo ir šarvojimo papročiai bei jų struktūra, taip pat gvildenama lietuvių kultūros įtaka Lietuvos totorių marinimo ir šarvojimo papročiams. Viena vertus, Lietuvos totorių marinimo ir šarvojimo papročiai neatsiejami nuo musulmoniškų tradicijų, kita vertus, dabartiniais laikais jie yra įgavę naujas, tik Lietuvos totoriams būdingas formas. Lietuvos totorių manymu, reguliarus maldų atlikimas ir Korano skaitymas, neturtingųjų šelpimas, pasninkavimas ramadano mėnesį, išmintingų žmonių gerbimas, piligrimystė į Meką užtikrina laimingą pomirtinį gyvenimą rojuje. Religingas totorius mirtį suvokia kaip natūralų reiškinį, kaip perėjimą į kitą lygį, o gyvenimą žemėje sieja su pasiruošimu geresniajai egzistencijos būsenai. Unikalus Lietuvos totorių šarvojimo paprotys – dėti popieriaus ritinėlį su maldų tekstu po mirusiojo drobe. XX a. pradžioje Lietuvos totoriai mirusiuosius šarvojo įvyniotus savane (drobėje). Dabartiniais laikais, paveikti vietinės kultūros, vis dažniau jie mirusiuosius aprengia naujais drabužiais. Tyrimas atskleidė, kad XXI a. pr. urbanizacijos, globalizacijos bei asimiliacijos procesai pamažu keičia senąsias Lietuvos totorių marinimo ir šarvojimo tradicijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos totoriai; Marinimas; Marinimo papročiai; Papročiai; Šarvojimas; Šarvojimo papročiai; Laying out customs; Lithuanian Tatars; Lithuanian Tatars, mortification, funeral, customs; Mortifying customs.

ENThe study focuses on the initial part of funeral customs (preparation for death, the mortal agony, and laying out the deceased) of the Lithuanian Tartars and the way in which they have developed from the middle of the 20th century to the beginning of the 21st century. The goal of the study is to analyze the initial part of funeral customs of the Lithuanian Tartars and determine the factors that shaped them as well as different stages of their development. The research methods used include historical comparative research, the analysis of ethnographical data, and the descriptive method. Field research in the form of interviews, conversations and questionnaire-based surveys was also used. The paper analyzes the influence of Islamic religious beliefs on the Tartar burial customs. An attempt is made to define the Tartar concept of death. The paper also offers a review of the influence of Lithuanian culture on the development of the funerary customs of the Lithuanian Tartars as well an analysis of the Lithuanian Tartars' funerary customs and their structure. It also offers a review of the assimilation and adaptation processes in modern-day Lithuanian Tartar funerary customs. The main source of the study was empirical research carried out by the author in 2011 across the entire territory of Lithuania. Twenty participants of various ages ranging from 38 to 83 were selected as research subjects. The participants of the survey included 12 men and 8 women. Muslims constituted the overall majority of the participating people.The funerary customs of the Lithuanian Tartars are closely intertwined with Muslim traditions. However, the Tartars adopted many elements from the local Lithuanian culture which were later assimilated with the Muslim customs and acquired new forms typical only of the Lithuanian Tartars. The Tartar funeral rites are weaved into a complicated pattern of cultural elements several aspects of which radically contradict both Tartar religious practices and Islamic teachings. Thus, six centuries of living on the same land with Lithuanians caused the Lithuanian Tartars to experience urbanization, globalization, and lose many features of their unique identity. The initial part of funerary customs of the Lithuanian Tartars underwent certain transformations during the last fifty years and gained unique shapes that often contradicted the practiced religion of Islam. [From the publication]