Iš papročių istorijos: bobutės skandinimas
LTStraipsnis skirtas vienam iš krikštynų pabaigos epizodų – bobutės (pribuvėjos) išvežimo, arba skandinimo, papročiui – aptarti. Remiamasi lauko tyrimų Gervėčių krašte patirtimi – 2010 metais Mockų kaime stebėtomis krikštynomis, kuriose, laikantis šio krašto tradicijų, buvo vežamos „tapyti“ net dvi bobutės. Ši atvejo analizė grindžiama tiek tiesioginio dalyvavimo įspūdžiais, tiek fotofiksacijomis – serija fotomenininko Arūno Baltėno fotografijų, nuosekliai dokumentuojančių krikštynų eigą, nuotaiką, pagrindinius šventės dalyvius. Stebėta šventė ir ypač jos metu vykęs žaidybinis, visus dalyvius bei kaimo bendruomenę įtraukęs bobutės „vežimas“, paskatino pasidomėti, kiek ir kaip ši tradicija atsimenama kitų šio krašto vyresniosios kartos pateikėjų. Gervėčių krašto žmonių atsiminimai gretinami su iš esmės vienalaikiais Baltarusijos etnologų šios šventės aprašais, kuriuose krikštynų eiga rekonstruojama remiantis pastarųjų metų lauko tyrimų medžiaga bei bene išsamiausiu lietuvišku bobutės „lakinimo“ aprašu iš Tverečiaus, nukeliančiu į XX a. pirmąją pusę. Lyginamajai analizei pasitelkiami ir kiti rašytiniai ar sakytiniai šaltiniai, teikiantys duomenų apie krikštynų šventimą ir rūpimą paprotį būtent Rytų Lietuvoje ir kaimyninėse srityse.Atlikus lyginamąjį kokybinį tyrimą, paremtą dalyvavimu in situ ir pusiau struktūruotais interviu, galima išvada, jog ši tradicija Gervėčių krašte natūraliai gyvavo iki XX a. antrosios pusės; išnykus pribuvėjos (tikrosios krikštynų „bobutės“) institucijai, ji buvo naujai įprasminta ir ilgainiui virto tiesiog visą kaimą įtraukiančia šventės kulminacija. Jos apeiginiai elementai išliko rudimentinėmis formomis, kurios, nors ir praradę savo pirminę prasmę, dar prisimenamos ir savaip aktualizuojamos. Net į XXI a. tuštėjančio gatvinio kaimo gyvenimą šis šventinis šurmulys įneša žaismės, žadina kitokio, kadaise čia virte virusio gyvenimo prisiminimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bobutės/pribuvėjos skandinimo paprotys; Gervėčiai; Gervėčių kraštas; Krikštynos; Papročiai; Pribuvėjos (bobutės) skandinimas; Rytų Lietuva; Christening ceremony; Custom of drowning of midwife; Customs; Drowning of the old woman (the midwife); East Lithuania, Gervėčiai region; Gervėčiai.
ENThe article focuses on one of the episodes of the end of the Christening ceremony, namely the taking away or the drowning of the old woman (the midwife). The article draws on the field research carried out in Gervėčiai region, the biggest Lithuanian enclave in Belarus: the christening ceremony that was observed in 2010 in Mockai village and the memories of the local inhabitant of the older generation. For the purposes of comparative analysis other written and oral sources that provide information on ways in which the Christening is celebrated in Eastern Lithuania and Belarus are used. The conclusion is made that the end of the Christening tradition existed in Gervėčiai region up to the second half of the 20th century. After the end of the institution of the midwife (the actual old woman of the christening), its ritual elements survived in rudimentary forms, which, although bereft of their initial meaning are still remembered and brought to life. Lithuanian and Belarusian sources enable an interpretation and semantic analysis of the previously only partially described ritual. Witnessing the 21st century Gervėčiai region cultural heritage provides data and a fresh impulse for new research in traditional culture. Narratives of oral history gave the ethnological sources, often reduced to formulas of belief, a new life and a form of a spontaneous narrative. [From the publication]
- Elenytė ir jos upės. Psichoanalitinis žvilgsnis į pasaką / Eglė Minelgaitė-Beinorienė. Būdas. 2021, Nr. 4 (199), p. 45-61.
- Old rituals in a new cultural environment. The ‘drowning’ of a midwife and the ‘hanging’ of a matchmaker in Lithuania and Western Belarus / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Yearbook of Balkan and Baltic studies 2022, 5, p. 196-218.
