Gervėčių sala istorijos tėkmėje
LTTyrimų objektas – Baltarusijos Respublikos teritorijoje, Astravo rajono rytinėje dalyje esančios Gervėčių lietuvių salos gamtinė ir kultūrinė aplinka, istorinė jos kaita. Straipsnyje pirmą kartą kompleksiškai analizuojami archyvuose, muziejuose ir bibliotekose saugomi duomenys, 2010–2011 m. Gervėčių ekspedicijos metu sukaupti archeologijos, istorijos, kalbos ir tautosakos šaltiniai; publikuojamas archeologinių Gervėčių salos paminklų žemėlapis, įvardijami priešistorės etapai, apibūdinami krašto kultūrinės, socialinės ir ekonominės istorijos bruožai, piešiamas kultūrinio kraštovaizdžio paveikslas. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad kalbinės ir kultūrinės Gervėčių lietuvių salos sąvoka turi ir geografinę reikšmę. Pelkių ir upių apsupta Gervėčių sala užima apie 200 km2 plotą, jos sienos palaipsniui nyko ir atskirtis mažėjo nuo 1795 m. – Rusijos imperijos laikotarpio pradžios. XIX a. antrojoje pusėje – XX a. suformuotas kelių tinklas galutinai pakeitė Gervėčių salą, išaugusios komunikacijos galimybės – gyvenimo kokybę ir kultūros paveikslą. Gervėčių salos priešistorės etapai yra artimi Rytų Lietuvos – Vakarų Baltarusijos regiono archeologinių kultūrų raidai, viduramžių ir naujųjų laikų istorijos reiškiniai būdingi didelei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gervėčiai; Gervėčių lietuvių sala; Istorinė geografija; Kultūrinis kraštovaizdis; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Priešistorė; Rytų baltai; Cultural landscape; East Balts; Gervėčiai; Gervėčiai Lithuanians' enclave; Grand Principality of Lithuania; Historical geography; Prehistory.
ENThe research object is the natural and cultural environment as well as historical development of the Lithuanian Gervėčiai (Gerviaty) enclave situated in the eastern part of Astravas (Ostrovec) region of the Republic of Belarus. The paper for the first time presents an integrated analysis of the archive, museum and library data, archaeological, historical, linguistic and folkloric sources accumulated during the 2010–2011 field research expedition to Gervėčiai; publishes the Gervėčiai map of archaeological findings; reviews pre-historical periods; describes the cultural, social and economic aspects of its history; and constructs a cultural landscape of the region. The paper reaches a conclusion that the concept of linguistic and cultural Gervėčiai Lithuanians’ enclave, or island, has also a geographical meaning. Surrounded by marshes and rivers, Gervėčiai enclave occupies around 200 sq. km; its borders gradually eroded and exclusion decreased since 1795, the beginning of the Imperial Russian period. The road network built in the second half of the 19th c. – the 20th c. altered the face of Gervėčiai enclave; it increased communication possibilities, the quality of life and the cultural landscape. The pre-historical periods of Gervėčiai enclave resemble the development of archaeological cultures in Eastern Lithuania and Western Belarus. The phenomena of the Middle Ages and the New Ages are characteristic of the large territory of the Grand Duchy of Lithuania.
- Lietuvių kalbos salos: probleminiai aspektai / Vytautas Kardelis. Lietuvių kalba. 2014, 8, 1 pdf (18 p.).
- Pietų aukštaičių salos: geografija ir tipologija / Vytautas Kardelis. Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Aurelija Gritėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. P. 305-327.
- Ramaškonių lietuvių sala Baltarusijoje - pereinamoji kalbų zona / Nijolė Tuomienė. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika / sudarė Laima Kalėdienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. P. 788-825, 941-943, 1053-1056.
