Dėl prūsų helonimų

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dėl prūsų helonimų
Alternative Title:
Zu den Altpreussischen Sumpfnamen
Summary / Abstract:

LTLietuvių kalbotyroje pelkėtų vietų (balų, pelkių, raistų, alkų, akivarų, lieknų, palių, tyrų) vardai vadinami helonimais. Šis terminas priimtinas ir prūsų vardynui, tik nagrinėjant prūsiškus helonimus negalima tiksliai pasakyti, ar tai buvęs balos, pelkės ar raisto vardas. Dėl to ir tinka universalus helonimo terminas. Dokumentuose užfiksuoti prūsiški pelkėtų vietų vardai apibūdinami vokiškais žodžiais Sumpf, Bruch arba lotynišku žodžiu palus. Žodžiai Sumpf, Bruch, palus yra daugiareikšmiai, be to, iš dokumentų negalima išsiaiškinti, koks objektas buvo tais žodžiais apibūdintas – bala, pelkė, liūnas ir t.t. Todėl prūsiškais helonimais vadintini tie vardai, kurie J. Gerulio darbuose bei įvairiuose rašytiniuose ir rankraštiniuose šaltiniuose apibūdinami žodžiais Stumpf, Bruch ir palus. Prūsų helonimų užfiksuota nedaug. Gerulis išsamiausiame prūsų onomastikos rinkinyje Die altpreußischen Ortsnamen (1922) pateikia 27 helonimus, pažymėdamas juos Bruch ir Stumpf. Išnagrinėjus rankraštinius ir rašytinius šaltinius, helonimų sąrašą reikia papildyti ir tais helonimais, kurių nepripažino ir nenurodė minėti autoriai. Autorės skaičiavimu, prūsų helonimų užfiksuota 33, iš jų 17 yra Sembos teritorijoje. Skaičius stebėtinai mažas, turint galvoje senosios Prūsijos žemą ir pelkėtą reljefą. Prūsų helonimų analizė yra sudėtinga, nes ne visada galima tiksliai rekonstruoti jų prūsiškas lytis. Darybos požiūriu prūsų helonimus galima suskirstyti į pirminius ir antrinius (priesagų vediniai ir dūriniai). Straipsnyje išnagrinėti visi šiuo metu autorei žinomi prūsų helonimai.Reikšminiai žodžiai: Helonimai; Prūsų kalba; Etimologija; Helonyms; Old Prussian; Etymology.

ENIn Lithuanian language science names of swampy places (swamps, puddles, bogs, fens, sloughs, wetlands, slews, pools, morasses and soaks) are called helonyms. The term is also acceptable in the Prussian onomastics, however, when analyzing the Prussian helonyms one cannot clearly state whether it is a name of a swamp, puddle or a pool. Therefore the universal concept of a helonym is appropriate. The Prussian names of swampy places, recorded in documents are defined by German words Sumpf, Bruch or by the Latin word palus. The words Sumpf, Bruch and palus are polysemous, besides the documents fail to provide the explanation of the object, defined by the word – is it a swamp, puddle, pool, etc.. Therefore the Prussian helonyms were referred to the names, which, in J. Gerulis’s works and in different written and manuscript sources are characterized by words Stumpf, Bruch and palus. The number of recorded Prussian helonyms is not large. J. Gerulis, in his most comprehensive collection of Prussian onomastics Die altpreußischen Ortsnamen (1922) provides 27 helonyms, defining them as Bruch and Stumpf. Upon examination of the written and manuscript sources, the list should also be supplemented by the helonyms, which were not accepted and specified by the aforementioned scholars. According to the author’s calculations, the number of recorded Prussian helonyms is 33, including 17 on the territory of Semba. The number is astonishingly small, taking into consideration the low and swampy landscape of Prussia. The analysis of Prussian helonyms is difficult, since it is not always possible to reconstruct their Prussian genders. In terms of formation, the Prussian helonyms could be classified into primary and secondary (derivatives by suffixes). The article provides the analysis of all the Prussians helonyms, presently known to the author.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/3273
Updated:
2013-04-28 15:48:37
Metrics:
Views: 44
Export: