Hermann Sudermanns Novelle "Jons und Erdme"

• Žurnalo archyvas: straipsnio tekstas

LTStraipsnyje Hermano Zudermano apysaka „Jonas ir Erdmė“ analizuojama dviem aspektais. Zudermanas (1857–1928) gimė netoli Šilutės, Macikų kaime, o užaugo Šilutėje, nuo kurios apysakos vieta – Bismarko pelkės kolonija – yra nutolusi tik keletą kilometrų. Taigi, tikėtina, kad koloniją Zudermanas buvo pats matęs. Tačiau apysakoje piešiamo vaizdo detalumas, realistiškumas rodo, kad, be asmeninių patirčių, autoriaus naudotasi ir kitais šaltiniais. Buvo ieškoma galimų archyvinių ar spausdintų šaltinių, taip pat Zudermano aplinkoje funkcionavusių pasakojimų, kuriais jis galėjo pasinaudoti. Zudermano rinkinys „Lietuviškos apysakos“, kuriame pirmą kartą buvo išspausdinta apysaka „Jonas ir Erdmė“, išėjo 1917 metais. Bismarko kolonija, kurioje vyksta apysakos veiksmas, tampa ir meninės tikrovės bei laiko organizavimo priemone. Pelkės kolonija įsikūrė Rupkalvių pelkėje dešiniau 1873 metais nutiesto plento, sujungusio Šilutę ir Rusnę. Apysakoje Zudermanas, siekdamas maksimalaus vietos autentiškumo, ypatingai rūpestingai piešia landšaftą, išlaiko tikruosius vietų pavadinimus. Apysakos topografijos palyginimas su žemėlapio duomenimis parodė, kad Zudermanas paisė topografinio atitikimo, tačiau jam nebuvo svarbi laiko dimensija. Atrodo, kad Zudermanas naudojosi medžiaga iš skirtingų dešimtmečių. Zudermanas dėmesingas kasdienybės detalėms, apysakos veikėjų vardai ir pavardės – Šilutėje ir jos apylinkėse XX amžiaus pradžioje paplitę asmenvardžiai.Reikšminiai žodžiai: Apysaka; Bismarko kolonija; Faktas; Geografija; Grožinis kūrinys; Hermanas Sudermanas; Istorija; Istorinis-kultūrinis metodas; Pelkė; Proza; Sociologija; Šilutė; Bismarck's colony; Bismark's colony; Cultural-historical method; Fact; Fiction; Geography; Herman Suderman; History; Prose; Sociology; Story; Swamp; Šilutė (Heydekrug).

ENThe paper analyses the narrative “Jonas ir Erdmė” by Hermann Sudermann from two aspects. Hermann Sudermann (1857–1928) was born in Macikai village near Šilutė, and grew up in Šilutė, a place at a distance of just a few kilometres from the location of the narrative, i.e. Bismarck marsh colony. It is likely that Sudermann saw the colony himself. However, the details and realistic depiction of the locality in the narrative shows that the author used other sources in addition to his personal experiences. The author searched for possible archival or printed sources as well as stories functioning in Sudermann’s environment that he could use. Sudermann’s collection “Lietuviškos apysakos” [Lithuanian Narratives], in which the narrative “Jonas ir Erdmė” was included for the first time, was published in 1917. The Bismarck colony, where the action takes place, becomes a means of artistic reality and time organisation. The marsh colony was established in Rupkalviai marsh, to the right of the road built in 1873, which connected Šilutė and Rusnė. Sudermann seeks maximum authenticity of the locality and particularly carefully depicts the landscape and preserves the actual place names. The comparison of the narrative topography with the map data shows that Sudermann cared about topographical correspondence; however, the time dimension was not important to him. It seems that he used the material from different decades. Sudermann was attentive to everyday details; the names and surnames of the characters of the narrative are the personal names that were popular in Šilutė and its environs in the early 20th c.

• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology
• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History