Komunikacija kaip pamatinė pasakojimo intencija : (Kazio Borutos autobiografinė apysaka "Gyvenimas drauge su draugu")

LTPranešime „Komunikacija kaip pamatinė pasakojimo intencija“ fenomenologiškai aptariama Kazio Borutos autobiografinė apysaka „Gyvenimas drauge su draugu“. Detalizuojamos šios knygos atsiradimo aplinkybės ir nuostatos – knyga rašyta kalėjime, norint dukrai papasakoti apie anksti mirusią jos motiną, apie žmoną-draugę. Dukrai, kuriai ši knyga yra dedikuota, pavesta komunikuoti su motina kaip su idealo siekusia moterimi. Ona Kazanskaitė-Borutienė šioje apysakoje parodyta kaip revoliucionierė, idealistė – tai netipiškas vaizdinys lietuvių kultūros tradicijoje. Pranešime atkreipiamas dėmesys į įvairius pasakojimo tonus (objektyvuotą, idealizuojantį, laiškinį). Atskleidžiama romantinė rašytojo pasaulėžiūra, tekste matomas emancipuotos moters kuriamas vyro – moters santykių modelis, grįstas lygiavertiškumu. Aptariama teorinė kūrinio problematika – adresato reikšmė kuriamam pasakojimui, vidinis teksto intertekstualumas ir autobiografinio žanro komplikuotumas. Anot pranešėjos, neįmanoma dukrai pasakoti apie motiną, kartu nepapasakojant ir apie tėvą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autobiografijos; Komunikacija; Autokomunikacija; Pasakojimas; Apysakos.

ENPaper “Komunikacija kaip pamatinė pasakojimo intencija” (Communication as a fundamental intention of the narrative) discusses from phenomenological perspective Kazys Boruta’s auto-biographical novel “Gyvenimas drauge su draugu” (A life together with a friend]. The author details circumstances and attitudes surrounding the appearance of this book: the book was written in prison, with intention to tell a daughter about her mother, who died early, about a wife-friend. The daughter, to whom this book was dedicated, was encouraged to communicate with the mother as a woman who reached for the ideal. Ona Kazanskaitė-Borutienė in this novel is depicted as a revolutionary, idealist – it’s a rare image in the Lithuanian cultural tradition. The paper draws attention to different shades of the narrative (objectified, idealizing, letter-like). The author reveals romantic worldview embraced by the writer, one can see in the text gender relationship model created by emancipated woman, the one based on equality. The author discusses theoretic issues articulated by the work – the significance of addressee for the narrative being created, internal inter-textuality of the text, and complicated nature of auto-biographical genre. According to the author, it is impossible to tell the daughter her mother’s story without simultaneously talking about her father.