Šiaulių miesto darbo rinkos situacijos 2004-2009 m. lyginamoji analizė Lietuvos ekonominių pokyčių kontekste

LTDarbo rinka yra neatsiejama šalies ūkio vystymosi dalis, nes jos funkcionavimas reiškiasi per darbo jėgos paklausos ir pasiūlos formavimąsi, makroekonominių rodiklių pokyčius, darbdavių ir darbuotojų santykius rinkoje bei valstybės vykdomą užimtumo politiką. Straipsnio tyrimo tikslas – atlikti Lietuvos ir Šiaulių miesto darbo rinkos rodiklių 2004–2009 m. lyginamąją analizę šalies ekonominių pokyčių kontekste. Darbo rinka, veikiama ekonominių-socialinių, politinių jėgų, yra skaidoma į atskiras segmentus, kurie skirtingai funkcionuoja ir savitai reaguoja į aplinkos pokyčius. Nors Lietuva yra nedidelė šalis, tačiau teritoriniu principu susidarę darbo rinkos segmentai yra pakankamai skirtingi. Atliktas tyrimas parodė, kad Šiaulių miesto darbo rinka 2004–2009 m. patyrė panašius pokyčius kaip ir visos šalies darbo rinka: nors bendras gyventojų skaičius mažėjo, tačiau jų aktyvumas didėjo. Tačiau nustatyti kai kurie skirtumai, kurie atskleidė Šiaulių miesto darbo rinkos situacijos specifiškumą analizuojamu laikotarpiu. Gyventojų užimtumo svyravimai Šiaulių mieste ekonominio pakilimo ir nuosmukio laikotarpiais yra didesni nei vidutiniškai Lietuvoje. Šiaulių miesto darbo rinkai būdingas didesnis lankstumas nei bendrai Lietuvos darbo rinkai. Didesnį darbo rinkos lankstumą parodė ir glaudesnis vidutinio darbo užmokesčio ryšys su gyventojų užimtumo pokyčiais: didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui Šiaulių miesto įmonėse, gyventojų užimtumas didėjo sparčiau nei vidutiniškai šalyje. Užimtumo ir darbo užmokesčio rodiklių pokyčiai atskleidė tam tikrą Šiaulių miesto darbo rinkos inertiškumą.Reikšminiai žodžiai: Darbo rinka; Darbo rinkos lankstumas; Gyventojų aktyvumas; Gyventojų veikla; Makroekonominiai rodikliai; Activity of population; Activity of population, flexibility of labour market; Flexibility of labour market; Labour market; Labour market, activity of population; Macroeconomic indicators.

ENThe labour market is an integral part of the country’s economic development, as its functioning is manifested through the formation of labour demand and supply, changes in macro-economic indices, employer-employee relationships in the market, and the employment policy implemented by the state. The aim of the article was to carry out a comparative analysis of labour market indices in Lithuania and the city of Šiauliai from 2004 to 2009 in the context of the country’s economic changes. The labour market, under the impact of economic-social and political forces, is divided into individual segments that function differently and respond to environmental changes in their own distinct manner. Although Lithuania is a small country, the labour market segments which have formed on a territorial principle are quite different. The investigation that was carried out showed that in 2004-2009, the Šiauliai labour market experienced changes similar to those experienced by the labour market of the entire country: even though the total population had declined, activeness had increased. However, certain differences were established which revealed the specificity of the situation in the Šiauliai labour market during the analysis period. Fluctuations in employment rates in Šiauliai during periods of economic upswing and downturn are higher than the Lithuanian average. The Šiauliai labour market is more flexible than the overall Lithuanian labour market. Greater labour market flexibility was also shown by a closer connection between average wage and changes in employment rates: as the average wage grew in companies in Šiauliai, employment rates increased faster than the national average. Changes in employment and wage indices revealed a certain inertness in the Šiauliai labour market.

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology