LTŠio tyrimo tikslas - išanalizuoti vaikų kalboje vartojamus kiekybės žymiklius, t. y., žodžius, kuriais nurodomas tikslus ar apytikris kiekis. Tyrimo šaltinis - dviejų vaikų - mergaitės Monikos (nuo 1 metų 8 mėnesių iki 2 metų 8 mėnesių) ir berniuko Teodoro (nuo 2 metų 5 mėnesių iki 4 metų) - kalbos duomenys, sukaupti ilgalaikio stebėjimo metodu. Atliktas tyrimas parodė, kad žodžius, žyminčius kiekį, vaikams įsisavinti sudėtinga: skaitvardinius ir prieveiksminius kiekybės žymiklius informantai mokosi palaipsniui: išmoksta vieną žodį, jį dažnai vartoja, plečia jo reikšmę, vėliau vaikų kalbos žodynas turtėja - vaikai išmoksta įvairesnių kiekybės žymiklių. Dažniausiai vaikai vartoja skaitvardinius kiekybės žymiklius, tačiau suvokia tik mažą jų dalį: (mergaitė - skaitvardžius „vienas“ ir „du“, berniukas - skaitvardžius iki „penkių“), visus kitus skaitvardžius vaikai suvokia kaip žodžio „daug“ atitikmenis. Lengviausia vaikams įsisavinti kiekį žyminčius prieveiksmius ir įvardžius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kiekį žymintys žodžiai; Prieveiksmiai; Prieveiksmis; Skaitvardis; Vaikų kalba; Įvardis; Įvardžiai; Adverbs; Children's; Children's speech; Numerals; Pronouns; Quantifiers; Speech.
ENThe aim of this research is to discuss peculiarities of the usage of quantifiers in children's speech. The speech of two children (Monika and Teodoras) has been analyzed in the research. The research has shown that it is complicated for children to acquire quantifiers. The fact was revealed that gradual assimilation is characteristic of the quantifiers: at first children learn one quantifier, start using it more often and expand its usage, and only then learn more quantifiers. The anglysis has shown that children use more often numerals then adverbs or pronouns for marking of quantification. [From the publication]