Kultūrinės migracijos ir tautinė tapatybė XX a. populiariosiose dainose apie Vilnių

LTStraipsnyje nagrinėjama tautinių tapatybių muzikinėje kultūroje problematika. Tapatybės raiškai muzikoje nusakyti pasitelkiamos kultūros studijų ir kritinės muzikologijos išplėtotos šios sąvokos apibrėžtys. Suprobleminama šiuose darbuose išdėstyta tautinės tapatybės samprata, pagal kurią ji apibūdinama kaip kultūrinės strategijos siekiant propaguoti lokaliai kuriamą muziką, susijusią su specifiniais žanrais ir tautinėmis muzikos ypatybėmis. Atramos pozicija išplėtojama, nagrinėjant įvairuojančias modernumo ir tautiškumo sankirtas populiariose XX a. dainose apie Vilnių – Aleksandro Olšaneckio „Vilne“ (1935) ir Miko Vaitkevičiaus „Vilniaus stogai“ (1966). Aptariant Vilniaus kultūriniam tekstui atstovaujančias dainas, siekiama atskleisti tautinei tapatybei konstruoti pasitelkiamus kultūrinius išteklius, išryškinama sociokultūrinių ir muzikinių kodų sąveika. Sociokultūrinių atminties ir užmaršties strategijų kontekste apžvelgiami kai kurie dainų interpretacijos istorijos bruožai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūrinis tekstas; Populiarioji muzika; Tautinė tapatybė; Vilniaus kultūrinis tekstas; Vilnius; Cultural text; National identity; Popular music; Vilnius'; Vilnius' cultural text.

ENIn this article, the author deals with issues of national identity in music. The notion of how music defines a specific place and how these sounds capes contribute to the conceptualization of national identity is examined tackling the debates of related topics in cultural studies and musicology. Within this context, the changing musical representations of Lithuanian capital, Vilnius, in the twentieth century popular songs are discussed as the emblematic examples which articulate with larger aspects of ideological outlook. In the first part of the article, the song Vilne (1935) by Alexander Olshanetsky and the song Vilniaus stogai (The Roofs of Vilnius, 1966) by Mikas Vaitkevičius are explored both for examining the contrasting strategies of Vilnius' representation in music as well as of musical expression of national identity. The second part of the article is devoted to some issues of the further re-interpretations and re-contextualization of the songs in relation to the regimes of cultural memory and various methods of negotiating the past. [From the publication]