LTStraipsnyje siekiama atskleisti dabartines Klaipėdos krašto vaikų folkloro ansamblių veiklos realijas bei palyginti dviejų kategorijų – vaikų ir suaugusiųjų – kolektyvų veiklos specifiką. Folklorinė veikla pasižymi labai svarbiais pažintiniais, ugdomaisiais procesais ir formuoja lokalinį etnokultūrinį tapatumą. Palyginti su kita Lietuvos teritorijos dalimi, Klaipėdos krašto folkloro ansamblių padėtis yra specifinė. Ir suaugusiųjų, ir vaikų kolektyvai gali rinktis iš dviejų veiklos būdų: puoselėti arba žemaitiškąją, arba Klaipėdos krašto lietuvininkų lokalinę etnomuzikinę kultūrą. Dauguma Klaipėdos krašto suaugusiųjų folkloro ansamblių dalyvių save įvardijo žemaičiais, vaikų ansamblių dalyviai – dažnai net tų pačių žemaičių palikuonys – prisistatė jau ne žemaičiais, o Mažosios Lietuvos gyventojais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Folkloro ansambliai; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Tapatumas; Tradicija; Veikla; Activity; Folklore groups; Identity; Indentity; Klaipėda region; Tradition.
ENThe article seeks to reveal present realities of the Klaipėda Region children folklore groups and to compare the activity specifics of children and adult folklore groups. Folklore activities promote important cognitive and educational processes as well as formation of local ethno-cultural identity. Comparing with other parts of Lithuania folklore groups of the Klaipėda Region are in a specific situation. Both adult and children folklore groups can choose between two activity alternatives: they can follow either Samogitian ethno-musical tradition or that of local Klaipėda Region Lithuanians. Most of the adults participating in the Klaipėda Region folklore groups tend to identify themselves as Samogitians. Mean while participants of children folklore groups - usually children of these Samogitians - identify themselves not as Samogitians, but rather as inhabitants of Lithuania Minor. [From the publication]