Идентификация, язык и алфавит литовцев в российской национальной политике 1860-х годов

LTŠiame straipsnyje siekiama išsiaiškinti ko siekė carinės Rusijos valdžia tradicinį lotynišką raidyną Lietuvoje pakeisdama kirilica. Tyrimas leidžia išskirti mažiausiai du carinės biurokratijos požiūrius į kirilicos įvedimą, nors skirtumas tarp šių dviejų kirilicos įvedimo į raštiją lietuvių kalba modelių nėra labai didelis. Žinomas slavofilas Aleksandras Hilferdingas, kuris siūlė remti lietuvių tautinį sąjūdį kaip atsvarą lenkams, kaip gerą pavyzdį nurodė Prūsijos politiką, kurios dėka buvo asimiliuoti lietuviai. Šis klausimas abiems sąlygiškai išskirtoms Rusijos pareigūnų ir jų rėmėjų grupėms iš esmės nekėlė abejonių – jų įsitikinimu rusų kalba ir civilizacija ateityje turėjo dominuoti šiame regione. Vis tik skirtumas tarp dviejų koncepcijų egzistavo. Susidaro vaizdas, kad kirilicos įdiegimo iniciatoriai, ar bent didžioji jų dalis, ypač Nikoajus Miliutinas, Aleksandras Hilferdingas, ir Lietuvos inteligentija šią priemonę suvokė kaip Lietuvos apsaugojimą nuo polonizacijos bei galimybę subrandinti savarankišką kultūrą lietuvius atskiriant nuo Lenkijos civilizacijos orbitos ir suartėjant su rusiškąją. Tuo tarpu kita dalis lotyniškojo raidyno pakeitimą kirilica suprato kaip įrankį, skirtą bent dalinei lietuvių etninės grupės asimiliacijai.Reikšminiai žodžiai: Nacionalizmas; Rusijos imperija (Russian Empire); Rusifikacija; Lietuvių spaudos draudimas; Kirilika; Šiaurės Vakarų kraštas; Rusijos imperijos tautinė politika.

ENThe article aims at establishing the aspirations of the tsarist Russian authorities when replacing the traditional Latin alphabet in Lithuania with the Cyrillic alphabet. The study allows identifying at least two attitudes of the tsarist bureaucracy towards introduction of the Cyrillic alphabet although the difference between these two models of introduction of the Cyrillic alphabet in the Lithuanian written language is not very big. A known Slavophil Alexander Hilferding who proposed provision of support to the Lithuanian national movement as offset to the Poles drew the example of the Prussian policy which helped to assimilate Lithuanians. This issue for both relatively identified groups of Russian officials and their supporters did not raise any essential doubts – they believed that the Russian language and civilisation should in the future dominate the region. Still there was some difference between the two concepts. This leads to an impression that initiators of introduction of the Cyrillic alphabet, or at least most of them, especially Alexander Hilferding and the Lithuanian intelligentsia perceived this measure as protection of Lithuania from Polonization and an opportunity to mature an independent culture by separating Lithuanians from the orbit of the Polish civilization and bringing it closer to the Russian one. Others understood replacement of the Latin alphabet with the Cyrillic letters as a tool intended for at least partial assimilation of the Lithuanian ethnic group.