Lietuvos didikės proginėje literatūroje : portretai ir įvaizdžiai

LTMonografiją, kurioje nagrinėjamas XVI a. II p. – XVII a. I p. proginiuose kūriniuose užfiksuotas idealizuotas LDK aukščiausio socialinio sluoksnio moters paveikslas, sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje nagrinėjama teorinė klausimo pusė: glaustai apžvelgiama moteriškosios istoriografijos ištakos bei raida; pateikiama moters LDK istorijoje tyrimų apžvalga; išsamiai pristatomi naudoti šaltiniai, ypatingą dėmesį atkreipiant į proginių kūrinių komunikacinį-normatyvinį aspektą; išsamiai pristatomos ir pagrindinės darbe naudotos kultūros sociologijos sąvokos. Antrąją dalį, kuriame ir aptariamas didikės portretas proginėje literatūroje, sudaro šeši skyriai. Juose analizuojama: proginiuose kūriniuose minimos “moteriškos” dorybės; santuokinis gyvenimas: nuo rekomendacijų renkantis partnerį iki subtilių emoconių sutuoktinių santykių; motinystė, kurios svarbiausia užduotimi laikyta pareiga išauklėti dorus vaikus, ir socialiniams vaidmenims įskiepyti skirtas skirtingas berniukų ir mergaičių lavinimas; reikšminga moters pozicija namuose, kur ji buvo laikoma ypatingai svarbiu asmeniu; viena iš viešosios veiklos sferų – moters dalyvavimas Bažnyčios (Katalikų, Reformatų, Stačiatikių) gyvenime, labdaringa veikla ir dievotumo išraiškų įvairovė. Paskutiniame šios dalies skyriuje analizuojama moters elgsena mirties akivaizdoje, “geros” mirties modeliai. Monografijoje taip pat spausdinami šeši XVII a. pirmosios pusės laidotuvių pamokslai (originalūs A. Lawskio, A. Piekarskio, S. Rochavičiaus, S. Dambrowskio, A. Wituńskio bei S. Sz. Zaleskio tekstai lenkų kalba, vertimai bei komentarai). [Iš leidinio]

ENThe monograph, which is concerned with an idealised picture of a woman of the highest social stratum of the Grand Duchy of Lithuania recorded in occasional works of the second half of the 16th –the first half of the 17th century, consists of two parts. The first part deals with the theoretical side of the issue: sources and development of female historiography are reviewed in brief; a review of investigations into a woman in the history of the Grand Duchy of Lithuania is presented; the sauces used in the monograph are listed paying special attention to a communicative-normative aspect of occasional works; main social conceptions of culture used are specified. The second part in which the portrait of the noblewoman is discussed consists of six chapters, which analyse the following: “female’ virtues mentioned in occasional works; matrimonial life: from recommendation in choosing a partner to subtle emotional relations between the spouses; motherhood whose main task was the duty to bring up honest children, and different education of boys and girls intended to implant social roles; a woman’s important role at home where she was regarded to be the most significant person; one of the spheres of public activities – a woman’s participation in the life of the Church (Catholic, Reformist, Orthodox), charity activities and the diversity of expressions of piety. The last chapter analyses a woman’s behaviour in presence of death, models of “good” death. Six funeral sermons of the first half of the 17th century (original texts by A. Lawski, A. Piekarskis, S. Rochavičius, S. Dambrowski, A. Wituński and S. Sz. Zaleski in Polish, translations, comments) are published in the monograph.