XVI-XVIII amžiaus Abiejų Tautų Respublikos palivarko ūkis marksistiniu bei neoinstitucionalistiniu požiūriu

LTStraipsnis tęsia autoriaus pradėtą XVI–XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos (ATR) socialinės ekonominės istorijos analizę žvelgiant per dviejų konkuruojančių istoriografinių prieigų prizmę: vidines priežastis sureikšminančią tradicinę marksistinę koncepciją ir išorines priežastis pabrėžiančią neomarksistinę kapitalistinės pasaulio sistemos teoriją. Straipsnio tikslas yra sukonkretinti Vakarų Europos XI–XV a. manoro ir XVI–XVIII a. Vidurio Rytų Europos (ypač ATR) palivarko struktūrinius panašumus ir skirtumus marksistiniu bei neoinstitucionalistiniu požiūriais. Pirmą kartą istoriografijoje atlikta ši lyginamoji analizė neleidžia XVI–XVIII a. ATR palivarko ūkio kvalifikuoti nei kaip tipiško feodalinio ūkio (kuriuo laikytinas Viduramžių Vakarų Europos manoras), nei kaip tipiškos kapitalistinės įmonės. Vakarų Europos manoro sistema kaip ekonominis bei politinis vienetas buvo pagrįsta implicitine pono ir valstiečio mainų sutartimi, o Vidurio Rytų Europos palivarko sistema rėmėsi absoliučiu pono dominavimu valstiečiams. Palivarkas buvo tik ūkinis, o ne politinis vienetas. Be to, nors ir XI–XV a. Vakarų Europos manoras, ir XVI–XVIII a. Vidurio Rytų Europos palivarko ūkis plėtojo paprastąją prekinę gamybą, skyrėsi jų gamybos orientacija. Manoro ūkis buvo orientuotas pirmiausia į pono natūrinių poreikių tenkinimą. XVI–XVIII a. ATR palivarko ūkio gamybos paskirtis buvo prekinės produkcijos gamyba, kuri vis dėlto kvalifikuotina kaip viena iš pono lėšų kaupimo formų. Pastarasis bruožas neleidžia XVI–XVIII a. ATR palivarko ūkio traktuoti kaip kapitalistinės įmonės.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Abiejų Tautų Respublika XVI-XVIII a.; Feodalizmas; Istoriografija; Kapitalizmas; Marksizmas, neomarksismas; Palivarko ūkis; Socialinė istorija; Ūkio ir ekonomikos istorija; Capitalism; Feudalism; Manor estate; Manor estate economy; Marxist conception; Neo-marxist theory; Socio-emonomic history.

ENThe paper continues the analysis of social economic history of the Polish-Lithuanian Commonwealth of the 16th–18th c., started by the author, as viewed from the perspective of two competing historiographical approaches: the traditional Marxist concept that gives prominence to internal causes and the neo-Marxist capitalist world system theory that emphasises external causes. The paper aims to concretise the structural similarities and differences of Western European manor of the 11th–15th c. and Central-Eastern European (particularly the Commonwealth) folwark of the 16th–18th c. from the Marxist and neoinstitutionalist approaches. This comparative analysis, conducted in historiography for the first time, does not allow qualifying the folwark of the Commonwealth of the 16th–18th c. either as a typical feudal farm (like a Medieval Western European manor) or a typical capitalist enterprise. The system of a Western European manor as an economic and political unit was based on the implicit exchange agreement between the lord and the peasant, whereas the Central-Eastern European folwark system was based on absolute domination of the lord over peasants. The folwark was only an economic, not a political unit. Moreover, although both the 11th–15th c. Western European manor and the 16th–18th c. Central-Eastern European folwark developed a simple commodity production, their production orientation differed. The farm of the manor was primarily orientated to meet the lord’s subsistence needs. The purpose of the folwark of the Commonwealth was commodity production that is qualified as one of the forms of the lord’s fund accumulation. This feature does not allow treating the 16th–18th c. Commonwealth folwark farm as a capitalist enterprise.

• Ekonomika / Economics
• Istorija / History