LTĮSA plėtrą veikia makroekonominė aplinka, susidedanti iš visų ekonomikos sektorių bei jų tarpusavio sąveikos. Pagrindinius ekonomikos sektorius galima išskaidyti į tris pagrindinius komponentus: valstybės sektorių, privatų sektorių ir visuomeninį sektorių, kurio esminę dalį sudaro namų ūkiai arba vartotojai. Todėl valstybės vaidmuo, siekiant užtikrinti ĮSA plėtrą, yra labai svarbus ir pasireiškia per 4 pagrindinius socialinės atsakomybės lygmenis: a) socialinė viešojo sektoriaus ir valstybės politikos atsakomybė; b) socialinė atsakomybė valstybės ir verslo santykiuose; c) socialinė atsakomybė tarp valstybės ir visuomenės santykiuose; d) santykių tarp valstybės, verslo ir visuomenės socialinė atsakomybė. Tiriant pagrindinių makroekonominių rodiklių įtaką ĮSA plėtros rodikliams, panaudojami statistinės duomenų analizės metodai, tokie, kaip koreliacinė atskirų veiksnių įtakos ĮSA plėtrai koreliacinė analizė. Atlikta ĮSA skatinimo politikos SSGG analizė, paremta svarbiausių politikos dokumentų ĮSA srityje analize, leido nustatyti, kad makroekonominė verslo aplinka Lietuvoje nėra palanki ĮSA plėtrai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Įmonių socialinė atsakomybė; Makroekonominė verslo aplinka; SSGG analizė; Corporate social responsibility; Macro business environment; SWOT analysis.
ENThe macroeconomic environment, which consists of all sectors of the economy and their interactions, influences the development of company’s social responsibility (further in the context CSR). The main sectors of the economy can be resolved into three main components: the state sector, private sector and public sector, a substantial part of which consists of households or consumers. In order to ensure the development of CSR the state's role is very important and affects the social responsibility through 4 main levels: a) the responsibility of the social public sector and state’s policy; b) the social responsibility in state and business relations; c) the social responsibility in state and public relations; d) the social responsibility of the relationship between the state, business and public sector. Studying the influence of the main macroeconomic indicators to the development of CSR indicators, the methods of statistical data analysis are used, such as the influence of correlation individual factors to the development of CSR correlation analysis. The accomplished SWOT analysis of CSR stimulating policy based on the most important policy documents on CSR analysis let identified the macro-economic business environment in Lithuania is not conducive to the development of CSR. [From the publication]