Web of Science ir Google Scholar mokslometrinių rodiklių palyginimas

LTPrieš dešimtmetį pradėta ir vis labiau plėtojama diskusija akademinėje bendruomenėje – ar komercinės mokslo publikacijų bazės gerai atspindi mokslininkų veiklą skirtingose mokslo srityse, ar į šias bazes nepatekusios publikacijos bevertės. [...] Straipsnyje teikiamas tyrimas atliktas siekiant palyginti įvairių mokslo sričių mokslininkų mokslometrinius rodiklius, nustatytus pagal skirtingų bazių duomenis. Gavus Lietuvoje žinomų mokslininkų sutikimą, buvo analizuojami jų veiklos rodikliai, teikiami skirtingose bazėse. Mokslininkai yra keturių mokslo sričių atstovai: edukologijos, fizikos, inžinerijos ir ekonomikos. Straipsnyje jų mokslometriniai rodikliai, teikiami Web of Science bazėje, lyginami su Publish or Perish programa randamais rodikliais. Ši laisvai prieinama ir lengvai kompiuteryje instaliuojama programa remiasi Google Scholar bazės duomenimis. Ji suskaičiuoja ir teikia daug rodiklių: publikacijų skaičių; įvairius citavimo rodiklius: vidutinį, per metus, tenkantį vienam bendro straipsnio autoriui; h indeksą ir jo variacijas bei kitus rodiklius. Visi šie rodikliai Publish or Perish programos, A.-W. Harzing nuomone, reikalingi tam, kad mokslininkas, atsirinkęs tinkamiausius, kuo geriau pristatytų savo indėlį į pasaulio mokslo raidą. Atlikto tyrimo rezultatai patvirtino žinomą teiginį, kad socialinių mokslų publikacijų daugiau randama Google Scholar nei Web of Science bazėje, todėl ir Publish or Perish teikiami rodikliai geriau atspindi šios srities mokslininkų veiklą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akademinė microsoft paieška; Mokslometrija; Publish or Perish, Web of Science, Google Scholar, h indeksas, Lietuvos mokslininkai, mokslometriniai rodikliai, Scholarometer; Microsoft Academic Search; Publish or Perish, Web of Science, Google Scholar, h-index, Lithuanian researchers; Scientometric indicators; Scientometric indicators, Microsoft Academic Search.

ENMore than a decade ago, the academic community has started the continuously escalating debate trying to ascertain whether commercial databases sufficiently reflect researcher activities undertaken in various fields of science and whether publications outside such databases were worthless. These long discussions gave rise to rapidly developing and improving open Access databases, such as Google Scholar, Scirus, Microsoft Academic Search and etc. The article presents a research that aims to compare scientometric indicators on researchers of different scientific fields derived from free access databases with those supplied by the globally recognised Web of Science, and to ascertain the differences between the two. With consent of well-known Lithuanian professors, habilitated doctors, their indicators were collected and presented in this article. The aforementioned professors represent four scientific fields: educology, physics, engineering and economics. As the research revealed that some Lithuanian physicists have same family names as well as first names, indicators of a young doctor of physics were supplied for comparison. The article compares the researcher indicators collected from the Web of Science with those retrieved with the help of Publish or Perish software. This free access and easy to install software draws on Google Scholar data to calculate and produce a wealth of indicators, such as: the number of papers; variety of citations: average per year, per author and etc.; h-index and its variations, and etc.According to creator of Publish or Perish software Anne-Wil Harzing, all these indicators are useful for researchers as they help choosing the best way to present dissemination of their papers and ideas as well as input into development of global science, required while submitting various applications and etc. Results of the research confirmed the broadly used argument that more papers in the field of social sciences can be found with the help of Google Scholar rather than Web of Science, consequently, indicators produced by Publish or Perish are better. [From the publication]