Po raudonąja žvaigžde : Lietuvos dailė 1940-1941 m. : parodos knyga

LTMinint Lietuvos okupacijos septyniasdešimtmetį, Lietuvos Respublikos istorinėje prezidentūroje Kaune 2010 m. buvo atidaryta paroda „Po raudonąja žvaigžde: Lietuvos dailė 1940-1941 m.“. Ši paroda – didesnio projekto, skirto Lietuvos meninei kultūrai 1939-1944 m. – didžiųjų sociopolitinių kataklizmų epochoje – dalis. Viešinant šio, iki šiol kontraversiškai suvokiamo ir vertinamo laikotarpio tyrimų rezultatus, nutarta pradėti nuo šiuolaikinei Lietuvos visuomenei beveik nežinomos medžiagos, atspindinčios pirmuosius sovietizacijos žingsnius, palikusius šalies kultūroje iki šiol neišdilusias žymes. Parodos ir jos pagrindu parengto leidinio tikslas – pristatyti rašytinius ir vaizdinius šaltinius, padedančius plačiau ir galbūt giliau suvokti, kas ir kaip vyko Lietuvoje 1940-1941 m. Leidinio sandara atspindi parodos struktūrą. Skyriai ir poskyriai išskirti pagal dailės taikymo sritis, pradedant naujos valstybinės santvarkos legitimacijos ženklais, baigiant kasdieniniam vartojimui skirtais kūriniais – periodinės spaudos, grožinės ir vaikų literatūros iliustracijomis, reklaminiais skelbimais. Dailininkų likimų apžvalga atskleidžia atskirų individų laikyseną okupacijos akivaizdoje ir parodo sovietizacijos mechanizmo cinišką pragmatiškumą, traiškiusį atskirus žmones. Skyrius apie Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus kolekcijų istoriją 1940-1941 m. pristato sovietinės paveldosaugos veikimo principus ir metodus. Baigiamajame poskyryje pateikta medžiaga – pagrindas prielaidoms apie galimas dailininkų bendradarbiavimo su sovietų režimu priežastis.

ENThe 70th anniversary of Lithuania’s occupation was commemorated by opening the exhibition “Po raudonąja žvaigžde: Lietuvos dailė 1940–1941 m.” [Under the Red Star: Lithuanian Art in 1940–1941] in the historical Presidential Palace of the Republic of Lithuania in Kaunas in 2010. This exhibition is part of a larger project dedicated to Lithuanian artistic culture in 1939–1944, the epoch of great socio-political cataclysms. The publication of the results of research of this controversially perceived and viewed period starts with the material that is almost unknown to modern Lithuanian society and reflects the first steps of Sovietisation which left indelible imprints in the country’s culture. The aim of the exhibition and respective publication is to introduce written and visual sources that help to more widely and maybe more deeply understand what and how was happening in Lithuania in 1940–1941. The structure of the publication reflects the structure of the exhibition. Chapters and sections are arranged according to the scope of application of art, starting with the signs of legitimation of the new state regime and finishing with works for daily consumption, i.e. illustrations of periodicals, fiction and children’s books as well as adverts. The overview of painters’ fates reveals the position of individuals in the face of occupation and shows the cynical pragmatism of the Sovietisation mechanism that crushed individual people. The chapter on the history of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis National Museum in 1940–1941 presents the principles and methods of functioning of the Soviet heritage protection system. The material presented in the final section serves as the basis for making assumptions about possible reasons for artists’ cooperation with the Soviet regime.