LTLietuvių mitologinės sakmės ir jų meninio vaizdavimo savitumai iki šiol mažai tyrinėti. Monografijoje pateikiamos žinios apie sakmių specifiką, būtinos siekiant teisingai suprasti jose vaizduojamas mitines būtybes. Tyrinėjimo tikslas - pateikti išsamias lietuvių mitinių būtybių charakteristikas. Mitinės būtybės aptariamos pagal vienodą schemą: vardai, prigimtis, išvaizda, funkcijos, kilmė. Aptariamos tik svarbiausios mitinės būtybės: laimės, laumės, aitvarai, kaukai, raganos, burtininkai, žmonės blogomis akimis, vilktakiai. Šiuose mitiniuose vaizdiniuose ryškiai atsispindi senoji mūsų liaudies pasaulėjauta, kuri yra priešinga krikščioniškajai ir su kuria krikščionybė įnirtingai kovojo. Darbe neliečiamas velnias su visais jam giminiškais mitiniais vaizdiniais. Išanalizavus visas lietuvių mitines būtybes, galima išaiškinti sudėtingą vidinę sistemą, pagal kurią šis antgamtinis pasaulis buvo sukurtas, ir atskleisti jo ryšius su senąja lietuvių ir visų indoeuropiečių religija bei mitologija. Aptariant mitines būtybes, naudojamos spausdintos ir Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne esančios mitologinės sakmės, užrašytos XIX-XX a. Taip pat remiamasi pasakomis, dainomis, mįslėmis, patarlėmis bei priežodžiais. Gausiai panaudojami tikėjimai. Lietuvių mitinių būtybių analizė pravers sprendžiant sudėtingus senosios lietuvių ir kitų indoeuropiečių religijos bei mitologijos klausimus. Ji padės geriau suprasti sakmių, kuriose šios mitinės būtybės vaizduojamos, specifiką, meninio vaizdo prigimtį, santykį su tikrove, idėjinį turinį ir jo istorinį kitimą.Reikšminiai žodžiai: Mitologija; Tautosaka; Lithuanian mythology; Lithuanian folklore.
ENLithuanian mythological stories and the peculiarities of their artistic depiction have been little researched so far. The monograph presents information on the specificity of stories, which is necessary in order to correctly understand the depicted mythological creatures. The aim of the research is to present exhaustive characteristics of Lithuanian mythological creatures. They are described according to the same scheme: name, nature, appearance, functions and origin. Only the main creatures are discussed: laimės (goddesses of fate), pixies, aitvarai (household spirits bringing both good and bad luck), kaukai (spirits similar to trolls), witches, wizards, creatures with evil eyes, wolfmen. The paper does not cover the devil with all contiguous mythological images. The analysis of all Lithuanian mythological creatures enables explaining a complicated inner system, according to which this supernatural world was created, and revealing its relations with the old Lithuanian and Indo-European religion and mythology. The discussion of mythological creatures uses mythological stories – both printed and written in the 19th–20th c., kept in the Lithuanian Folklore Manuscript Collection of the Institute of Lithuanian Language and Literature. It is also based on fairy tales, songs, riddles, proverbs and sayings. Beliefs are profusely used. The analysis of Lithuanian mythological creatures will be useful for solving complicated issues of the old Lithuanian and Indo-European religion and mythology. It will help to better understand the specificity of stories depicting these creatures, the nature of an artistic image, the relationship with reality, the ideological content and its historical change.