LTŠio straipsnio tyrimo objektas yra skaičių pavadinimai, įvardijantys gausą trijose genetiniu, kultūriniu, istoriniu, geografiniu bei religiniu požiūriu labai nutolusiose viena nuo kitos indoeuropiečių kalbose – lietuvių, hindi ir urdu. Taikant gretinamąjį-aprašomąjį metodą analizuojami minėtų kalbų frazeologiniai junginiai, patarlės ir priežodžiai, kuriuose skaitvardžiais nusakoma gausybės, daugybės, begalybės samprata. Ypač daug dėmesio skiriama vieno ar kito skaičiaus pavadinimo sukeliamų asociacijų analizei pasitelkus psichologinius ir loginius-semantinius gretinimo kriterijus. Aptariama skaičiavimo sistemų, religinės simbolikos (katalikybės, hinduizmo ir islamo), gyvenimiškos patirties įtaka metaforinių reikšmių prigimčiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Analogija; Ekstralingvistika; Frazeologizmai; Frazeologizmų, patarlių ir priežodžių analizė; Gausa; Gausos įvardijimas skaičių pavadinimais; Hindi; Hindi kalba; Indoeuropiečių kalbos; Leksinė reikšmė; Religinė simbolika; Skaitvardis; Skaičiavimo sistemos; Skaičių pavadinimai; Urdu; Urdu kalba; Abundance; Analogy; Analysis of the phraseological compounds, proverbs and sayings; Counting systems; Extralinguistics; Hindi; Hindi language; Indoeuropean languages; Lexical meaning; Lithuanian; Numeral; Numerals; Numerals expressing abundance; Phraseologisms; Religious symbolism; Urdu; Urdu language.
ENThe object of research in this article is the names of numerals expressing abundance in the three Indo-European languages - Lithuanian, Hindi and Urdu - which are very far from one another in the genetic, cultural, historical, geographical and religious perspective. The contrastive-descriptive method is applied to the analysis of the phraseological compounds, proverbs and sayings of the languages mentioned above, where the conception of abundance, plenitude and infinity is outlined by numerals. Especially big attention is paid to the analysis of the associations evoked by the name of one or another number making use of the psychological and logical-semantic contrastive criteria. The influence of counting systems, religious symbolism (Catholicism, Hinduism and Islam), and true-life experience on the nature of metaphorical meanings is being discussed. [From the publication]