Исламское вероучение в рукописях литовских татар
LTStraipsnyje analizuojama, kaip islamo doktrina pateikiama trijuose seniausiuose Lietuvos totorių rankraščiuose, užrašytuose slavų (baltarusių ir lenkų) kalbomis arabų abėcėle. Tiriama 1645 metais užrašyta kitaba, saugoma Kazanės universiteto bibliotekoje (signatūra: № 1146), XVII amžiaus pirmojoje pusėje parašytas chamailas, saugomas Leipcigo universiteto bibliotekoje (signatūra: LY-280), ir XVII amžiaus viduriu datuojama pusiau kitaba, saugoma Sankt Peterburgo universiteto bibliotekoje (signatūra: №893). Turinio požiūriu šie rankraščiai atstovauja svarbiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės musulmonų literatūrinės kūrybos tipus: kitabą, pusiau kitabą ir chamailą. Visuose šių tipų rankraščiuose galima išskirti tris svarbiausias tematines grupes: religinę (Korano fragmentai, maldos, islamo religijos aiškinimai), apeiginę (tekstai, susiję su vardo teikimu, laidotuvėmis, pasninku), etinę (pamokymai, didaktiniai apsakymai, pranašų dialogai su Dievu). Nutolimas nuo musulmoniškų Rytų ir krikščioniška aplinka negalėjo nepaveikti tradicinių apeigų ir literatūrinės Lietuvos totorių kūrybos. Vis dėlto toks išorinis poveikis nepalietė esminių islamo doktrinos teiginių, kurie išliko nepakitę šimtmečius. Lietuvos totorių rankraštinės tradicijos pagrindą sudarė žodinė tradicija, didele dalimi lėmusi stilistinį tiriamų rankraščių, kuriuose dažnai naudojami pakartojimai, palyginimai, minčių suvėrimas, savitumą.Reikšminiai žodžiai: Islamas; Islamo doktrina; Kitabas; Koranas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos totoriai; Musulmonai; Rankraščiai; Teksto analizė; 18 amžius; 18th century; Islam; Islamic doctrine; Kitab; Koran; Lithuanian Tatar; Lithuanian Tatars; Manuscripts; Muslims; Textual analysis.
ENBeing based on the analysis of three manuscripts dating back to the 18th century, the article examines peculiarities and modifications of Islamic doctrine. The manuscripts represent major kinds of literary works by the Muslims of the Grand Duchy of Lithuania. Three fundamental themes have been distinguished in each manuscript: a) religious (fragments from the Koran, prayers, explanations dealing with the Islamic doctrine); b) ritual (name-giving, burying, fasting); c) moral (didactic narratives, dialogues between prophet and God, moralizations). The focus is, indeed, on the Koranic doctrine of Islam that governs the narration and represents a binding link between narratives and moralizations. [text from author]
