Intelektinio kapitalo svarba universitetų valdymui

LTPastaruosius du dešimtmečius greitai besikeičiant technologijoms, ekonomika remiasi žiniomis, investicijos į žmogiškuosius išteklius mokslinius tyrimus ir plėtrą (R&D), informacines technologijas. Visa tai tampa svarbia organizacijos valdymo dalimi, norint išsilikyti rinkoje, būti konkurencinga. Sėkmingai dirba tos organizacijos, kurios nuolat atsinaujina, remiasi naujomis technologijomis, vertina savo darbuotojų žinias ir įgūdžius, investuoja į žinias (Uziene, 2010). Daugelis mokslininkų (Sveiby (1997), Saint Onge (1996), Bontis (1998)) teigia, jog intelektinis kapitalas susideda iš trijų dalių: žmogiškojo kapitalo, struktūrinio kapitalo ir ryšių (rinkos) kapitalo. Atskiri autoriai išskiria dar vieną intelektinio kapitalo dedamąją – intelektinę nuosavybę. Straipsnyje analizuojama intelektinio kapitalo svarba universitetų valdymui, t.y. kiek visos keturios intelektinio kapitalo dedamosios atsispindi universiteto valdyme. Mokslininkai išskiria daug modelių ir metodikų, skirtų vertinti žmogiškąjį kapitalą ir intelektinį kapitalą. Visi modeliai yra orientuoti į įmonę, jos vertinimą, apskaitą, valdymą. Nei vienas iš mokslininkų nagrinėjamų modelių nebuvo bandytas pritaikyti įvertinti viešojo sektoriaus veiklą – uneversitetų darbą. Labai svarbu tinkamai įvertinti universitetų vaidmenį žinių ekonomikoje, sukurti modelį, kuris padėtų tai padaryti. Straipsnyje pateikiama teorinė intelektinio kapitalo ir žinių ekonomikos analizė, žinių valdymo modelis universitetams ir kitoms aukštosioms mokykloms, apžvelgiama Lietuvos aukštojo mokslo situacija: investicijos į aukštąjį išsilavinimą, universitetų kokybės gerinimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Intelektinis kapitalas; Žinių ekonomika; Žmogiškasis kapitalas; Globalizacija; Intelectual capital; Knowledge economy; Human capital; Globalization.

ENThe world has progressively moved into knowledge, fast changing, and technological based economy during the last two decades, in which investments in human resources, information technology, research and development (R&D), and advertising have become essential in order to maintain a company’s competitive position. Successful companies tend to be those that continually innovate, relying on new technologies and the skills and knowledge of their employees rather than assets such as plants or machinery. Many scientists (Sveiby (1997), Saint Onge (1996), and Bontis (1998) suggest that Intellectual capital consists from three elements. - Human capital, Relation capital and Structural capital. Human capital is defined as the skills, knowledge and experience. Some of this knowledge is unique to the individual; some may be generic. Models, frameworks and methodologies for measuring knowledge assets and intellectual capital exist in the domains of accounting, economics, human resource accounting and intellectual property. Such models have focused at the firm level analysis with an accounting, economic, or strategic focus. None of these have been applied in the public sector or, more specifically, in the tertiary education. To increase the role of universities in the new knowledge economy, it is necessary to develop knowledge management and intellectual capital models to reach the strategic objectives of universities. In this article is presented a theoretical view in knowledge economy and intellectual capital, analyzed the relation between the knowledge economy and quality of high education in Lithuania. [From the publication]