Remaining musics: Lithuanian Karaimes

LTVisos karaimų bendruomenės išpažįsta karaimų tikėjimą, tačiau kiekviena iš jų yra įvairiomis prasmėmis ypatinga ir savita: konkrečios grupės etninė kilmė, visas kultūrinis, istorinis patyrimas, mentalitetas yra visiškai skirtingi. Tarpusavyje giminingą grupę sudaro tik Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos karaimų bendruomenės, kurias vienija ne tik religija, bet ir bendra tiurkiška kilmė, kalba, kultūra, istorija. Įvairios istorinės ir politinės priežastys nulėmė, kad šiose šalyse gyvenančių karaimų bendruomenių kultūriniai savitumai j tarptautinę areną iškilo tik visai neseniai. Todėl nieko keisto, kad nei pavienėse publikacijose, nei enciklopediniuose leidiniuose muzikinės Lietuvos karaimų tradicijos lieka visai nepaminėtos. Šio straipsnio tikslas - pristatyti gana turtingą Lietuvos karaimų muzikinį palikimą. Tai išskirtinai vokalinis, monodinis, žodine tradicija perduodamas repertuaras. Straipsnio autorė apie muzikines karaimų tradicijas yra paskelbusi nemažai publikacijų, Lietuvos muzikos akademijoje apsigynusi magistro darbą ir daktaro disertaciją (2001 m.). Straipsnyje aptariamos trys pagrindinės muzikinio Lietuvos karaimų palikimo dalys: liturginė, paraliturginė ir pasaulietinė muzika. Pristatoma jų specifika siaurąja prasme, taip pat platesnis liturginis bei socialinis kontekstas, kurio reikia nc tik vietos specifikai suvokti, bet ir lyginant Lietuvos karaimų muzikos bruožus su analogiškais kitų karaimų bendruomenių (išeivių iš Egipto ir Krymo) bei judėjų ir Rytų krikščionių tradicijų reiškiniais.Apibendrinant atliktą tyrimą galima teigti, kad šiandien giedamos Lietuvos karaimų liturginės giesmės tokiu pavidalu gyvuoja mažiausiai nuo bendruomenės susikūrimo Lietuvoje pradžios, o rašytiniai liturginiai su masoretiškais ženklais tekstai (ST ir maldaknygės), iš kurių buvo giedota, leido liturginėms melodijoms geriau išlikti. Paraliturginių ir pasaulietinių giesmių savybės savo kitoniškumu liudija liturginių giesmių korpuso specifiką. Jo autentiškumą patvirtina ir palyginimai su Egipto karaimų giesmėmis - svarbi Lietuvos karaimų liturginių giesmių struktūra, išlaikyti garso ir žodžio dennės principai, kurie ir sudaro didžiąją tradicijos dalį. Šios melodijų bei struktūros savybės atitinka ir kitų analogiškos prigimties muzikinių kultūrų (krikščioniškos, judėjų, musulmonų) specifiką: jos gali būti nagrinėjamos kartu, tais pačiais metodais. Minėti aspektai atspindi retrospektyvaus tyrimo rezultatus. Atrodo, kad šiandien gyvename kaip tik tokiu metu, kai, silpstant natūraliajai tradicijai, žodiniu būdu perduodamos karaimiškos melodijos pirmą kartą imamos užrašinėti popieriuje. Taip net galima įtarti tradicijos krypties pokytį - iš žodinės ji ilgainiui gali virsti rašytine (jei būtų mokomasi iš užrašytų "natų"). Dėl to gali pasikeisti ir ateities tyrimų specifika, kurią aktualina ir modernūs grigališkojo choralo nagrinėjimai. Vienintelė šiandien dirbančio tyrinėtojo privilegija - silpnutė galimybė teorines išvadas ir notuotas melodijas sugretinti su gyvu giedojimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Išliekanti muzika; Lietuvos karaimai; Liturgija; Muzika; Paraliturginės giesmės; Pasaulietinės dainos; Tautinių mažumų kultūra; Žodinė tradicija; Culture of national minorities; Lithuanian Karaimes; Lithuanian Karaites; Liturgy; Music; Oral tradition; Paralitugical chants; Remaining music; Secular songs.

ENThe article discusses three principal parts of the musical heritage of Lithuania's Karaimes both in a parochial, as well as in a broader liturgical and social context. The author analyses the specificity of their locale features and compares them with analogous manifestations in other Karaime communities (emigres from Egypt and the Crimea), as well as in Judaic and Eastern Christian traditions. The comparisons confirm the authenticity of Lithuanian Karaime liturgical melodies with their original structure and the principles of sound and text harmony preserved. [From the publication]