LTStraipsnyje analizuojama baltų, tocharų ir sanskrito veiksmažodžio struktūra, inovacijos ir archaizmai. Išsamiau aptariamos tocharų kalbos veiksmažodžio bendrosios gramatinės kategorijos: veikslo, skaičiaus, laikų, nuosakų, taip pat indoeuropietiškieji formantai ir veiksmažodžių klasės. Tyrinėjime pateikiamos ir morfonologiniu aspektu gretinamos baltų, tocharų kalbų ir sanskrito veiksmažodžio gretybės (tipas rauna/rauja). Tocharų ir sanskrito kalbų leksika darbe analizuojama tiek raiškos (fonetinės ir morfologinės sandaros), tiek turinio (reikšmės) požiūriu. Struktūrinių tipų leksemų gramatinės formos tocharų kalbų raštijos paminkluose yra nevienodai gausiai paliudytos. Tocharų dialektuose CeuC- tipo refleksai struktūriniu požiūriu priklauso įvairioms klasėms. Ir baltų bei kitose indoeuropiečių kalbose, ir tocharų A ir B dialektuose šie veiksmažodžiai gali turėti įvairių determinatyvų ar priesagų. Lyginant stengiamasi akcentuoti pačius seniausius veiksmažodžio struktūrų formantus, t. y. didelį dėmesį skirti morfonologijos dalykams, akcentuoti semantikos paraleles. Analizėje greta lietuviškųjų leksemų nurodoma ir tocharų bei sanskrito kalbų medžiaga, rekonstruojamos indoeuropietiškosios praformos, komentuojamos veiksmažodinių refleksų baltų, tocharų ir sanskrito kalbose semantikos skirtybės. Tiek baltų, tiek tochanj kalbose gretinamieji veiksmažodžiai reiškia aktyvų arba savaiminį veiksmą. Kai kurių tocharų ir sanskrito kalbų veiksmažodžių reikšmės, lyginant jas su baltiškosiomis, yra nutolusios.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Gramatinė kategorija; Indoeuropiečių kalbos; Laikas; Nuosaka; Sanskritas; Semantinis pakitimas; Skaičius; Tocharų kalba; Tocharų kalbos; Veikslas; Veiksmažodis; Baltic; Baltic languages; Grammatical category; Indo-European languages; Mood; Sanskrit; Semantic change; Tense; Tocharian; Tocharian language; Verb; Voice.
ENA number of both synchronic and diachronic studies devoted to the analysis of the verb of the Tocharian language have appeared lately; they present not only the systems of tense, mood and voice and respective endings, but also emphasise the archaic features of the Tocharian verb that have structural parallels in other Indo-European languages. In the opinion of many researchers, the system of the Tocharian verb preserved quite a number of archaisms. On the other hand, one can find many innovations that influenced the system of the Tocharian verb already during the period of the independent existence of the language; appearance of new tenses (e.g., Imperfect) and new suffixes -tk-, -sk- should be mentioned among them. According to D. Adams, the system of Proto-Tocharian verb consists of the following tenses: Present, Preterite; moods: Subjunctive, Optative, and Imperative; Tocharian preserved both voices: Active and Mediopassive, and three moods: Conjunctive, Optative and Imperative. Tocharian verbs are divided into 11 classes. The reflexes of Baltic, Tocharian and Sanskrit verbs (of the rauna//rauja type) can be classified according to the root affix. […]. [text from author]