Po pono ir tarno: lyderystės ir meistrystės dialektika

LTŠiandieninė lyderio samprata kyla iš minios lyderio fenomeno ir yra pritaikyta plačiai vartotojų visuomenei. Ne mažiau manipuliuojanti yra moderni tarnystės koncepcija, kuri slepia eksploatacinius santykius, priklausomybę nuo komercinių kompanijų ir viešųjų įmonių. Adaptuotos vaizdų visuomenei lyderystės ir tarnystės idėjos falsifikuoja antagonistinę pono ir tarno santykių dialektiką, turiningą laisvės-nuo ir laisvės-kam diskusiją. Tuo tikslu naudojamasi socialinės ir sutarimo inžinerijos bei kitomis įtikinėjimo priemonėmis. įvade Iaisvė-nuo yra diskutuojama remiantis egzistencializmo ir nihilizmo filosofijomis aptariant maksimalią desubjekcijos, subjekto decentracijos galimybę, o laisvė-kam įvardijama meistrystės požiūriu, kai ypatingą vaidmenį atlieka kūrybingumas ir kasdienybės revoliucijos idėja. Pateikiama ištrauka iš monografijos Po pono ir tarno. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dialektika; Laisvė-kam; Laisvė-nuo; Laisvė-nuo, laisvė-kam; Lyderystė; Meistrystė; Nihilizmas; Subjekcija; Tarnystė; Dialectics; Freedom-for; Freedom-from; Freedom-from,; Leadership; Mastery; Nihilism; Service; Subjection.

ENThe article presents the "Introduction" to the monograph Po pono ir tarno [After Master and Servant]. The contemporary conception of a leader arises from the phenomenon of a leader of masses and is adapted to consumer society. The modern understanding of servitude, no less manipulated, conceals operational relationships and dependence on commercial companies and public ventures. Ideas of leadership and servitude, adapted to a visual society, misrepresent the antagonistic dialectic of the relationship between master and servant and the conscious discussion about freedom-from and freedom-for. With this in mind, social and consensus engineering, together with other persuasive techniques, are utilized. In the "Introduction," freedom-from is discussed in light of existential and nihilistic philosophies in consort with the maximal possibility of de-subjection and decentralization of the subject. Meanwhile, freedom-for is defined with regard to labor, where creativity and the idea of everyday revolution plays an important role. [From the publication]

• Apie mokytojų homunkulą, įsikūrusį mūsų mąstyme / Jūratė Litvinaitė. Acta paedagogica Vilnensia. 2018, t. 41, p. 87-111.
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Mokymosi tarnaujant bendruomenei sociokultūrinė adaptacija Lietuvos universitete : disertacija / Deivida Vandzinskaitė. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2011. 171 p.