LTStraipsnis skirtas giminiškų baltų ir tocharų kalbų leksemų, pavadinančių negyvosios gamtos objektus ir reiškinius, struktūrinei ir semantinei analizei. Aiškinantis istorinės žodžių darybos dalykus, ieškoma bendrų baltų ir tocharų kalbų darybos formantų arba konstatuojamos analogiškos žodžių darybos tendencijos kalboms atsiskyrus. Baltų ir tocharų giminiškų žodžių poros sugrupuotos pagal stichijas (Medis, Ugnis, Vanduo, Žemė, Metalas). Rastos trys leksemos, kurios priskirtinos stichijai „Ugnis“ (liepsna, karštis, šiluma), pasižyminčios labai artima struktūra ir semantika (prūsų panno 'ugnis' ir tocharų роr, puwar 'ugnis'). Giminiškų „Medžio“ leksemų užfiksuotos 4 poros. „Žemės“ stichijai priklausančių giminiškų porų viena, pavadinanti konkrečiai pačią žemę, yra abejotina, nes jau vien baltų kalbose kyla leksemos *žemė etimologinės interpretacijos problemų. Iš „Metalo“ pavadinimų užfiksuota tik viena giminiškų žodžių pora, pavadinanti auksą, tai deverbatyvai ENThe article is dedicated to the structural and semantic analysis of related lexemes of the Baltic and Tocharian languages defining inanimate nature objects and phenomena. By analysing historical word formation aspects, common formation formats of the and Tocharian languages are explored, or similar word formation trends after the separation of the languages are stated. Pairs of related Baltic and Tocharian words are grouped by the elements (Wood, Fire, Water, Earth, and Metal). Three lexemes attributable to the element “Fire” (flame, heat, and warmth), which are characterised by a very similar structure and semantics (Prussian “panno” (“fire”) and Tocharian “роr” (“fire”), were found. The “Tree” of related lexemes recorded 4 pairs. One pair of related pairs depending to the element “Earth”, which specifically names the earth, is doubtful because problems in the etymological interpretation of the lexeme “*žemė” arise already in the Baltic languages alone. Among “Metal” names, only one pair of related words was recorded: it names “gold”, i.e. deverbatives