LTMonografijoje Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795 m. tyrinėjama, kas buvo „naujasis miestietis“ Vilniuje ankstyvaisiais naujaisiais laikais, kas naujieji miestiečiai buvo pagal veiklą, jų kilmės geografija, socialinė kilmė ir kiek jų prisiekė ištikimybę Vilniaus miestui per tam tikrą laiką. Pagrindinis tyrimo šaltinis – neskelbti Vilniaus miesto tarybos knygose (saugomose Lietuvos ir Rusijos archyvuose) esantys naujųjų miestiečių įrašai. Jie pateikia duomenų apie 4353 naujuosius miestiečius. Ištirta, kad Vilniaus naujieji miestiečiai – tai daugiausia atvykėliai (93,8%); amatininkai ir pirkliai, norėję laisvai verstis savo amatais bei verslais Vilniuje, privalėjo prisiekti ištikimybę Vilniaus miestui pagal skirtingą, tik amatininkams arba tik pirkliams galiojusią tvarką; atvykėlių į Vilnių skaičius augo lėtai, vyraujant dažniems netaisyklingiems svyravimams; dauguma naujųjų miestiečių skaičiaus pokyčių sutapo su politinės ir ekonominės istorijos įvykiais bei ekologiniais veiksniais; gausiausias Vilniaus naujųjų miestiečių profesines grupes sudarė amatininkai (64,2%) ir pirkliai bei prekybininkai (8,8%); Vilniaus naujaisiais miestiečiais tapo asmenys, kilę beveik iš visų Europos ir iš kai kurių Viduriniųjų Rytų šalių, dauguma jų iš pačios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (72,1%), gausu jų iš Lenkijos karalystės (7,7%) Vokietijos (7,0%) ir Rytprūsių (5,8%); miestiečių luomas Vilniuje pasipildė daugiausia miestelėnų kilmės (25,8%), kaimiečių (22,0%) ir miestiečių kilmės asmenimis (12,6%), taip pat Vilniaus miestėnais (6,2%) ir bajorais (1,1). [Iš leidinio]
ENThe monograph New Citizens of Vilnius in 1661-1795 analyses the conception of a new citizen of Vilnius in early new times, their activities, geography of origin, social origin and the number of new citizens who swore allegiance to the city of Vilnius in a certain period of time. Unpublished records of new citizens of Vilnius contained in Vilnius City Council books (stored in Lithuanian and Russian archives) are the main source of research. They provide data on 4,353 new citizens. It has been ascertained that newcomers made up the majority of new citizens of Vilnius (93.8%); craftsmen and merchants who wanted to practice their own crafts and conduct their own business in Vilnius had to swear allegiance to Vilnius according to a different procedure that applied only to craftsmen or only merchants; the number of newcomers to Vilnius grew quite slowly, there were frequent irregular fluctuations; most changes in the number of new citizens coincided with political and economic events and ecological factors; craftsmen (64.2%), merchants and tradespeople (8.8%) represented the largest professional groups of new citizens of Vilnius; persons from almost all European and Middle East countries would become new citizens of Vilnius; most of them came from the Grand Duchy of Lithuania (72.1%), many came from the Polish Kingdom (7.7%), Germany (7.0%) and East Prussia (5.8%); the class of citizens of Vilnius was comprised of townspeople (25.8%), villagers (22.0%) and people of urban origin (12.6%) as well as Vilnius residents (6.2%) and noblemen (1.1%).