Kultūrinės Klaipėdos reprezentacijos : užmigęs miestas, naminiai žmonės, buitinis multikultūriškumas...

LTStraipsnio tikslas – rekonstruoti, kaip keitėsi Klaipėdos kultūra ir jos reprezentacijos per pirmuosius dvidešimt atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų. Straipsnio pagrindas – žiniasklaidos tekstų analizė ir kokybinis tyrimas, paremtas atliktais interviu su Klaipėdos „kultūrininkais“. Interviu dalyviai suskirstyti į keturias kategorijas: a) oficialios kultūrinės politikos formuotojai, b) kultūrininkai (menininkai, kuratoriai, vadybininkai, prodiuseriai), c) subkultūrų atstovai ir d) intelektualai. Identifikuojami specifiniai aspektai, išryškinama jų kaita: 1) įtakingiausi Klaipėdos kultūros „ambasadoriai“; 2) kultūriškai reikšmingiausios vietos bei erdvės; 3) reprezentaciniai renginiai ir kultūrinės įstaigos; 4) kultūriniai Klaipėdos simboliai; 5) reprezentaciniai maršrutai; 6) Klaipėdos (galimas) multikultūriškumas. Siekiama formuoti sociologinę alternatyvą dominuojančioms (istorinėms, meninėms, filosofinėms ir žurnalistinėms) Klaipėdos kultūros interpretacijoms. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos siekiama atsakyti straipsnyje: ar taikoma metodika leidžia, remiantis kitokia perspektyva, pamatyti tai, kas nematoma dominuojančiose Klaipėdos kultūros naracijose? kas geriausiai reprezentuoja Klaipėdą ir jos kultūrą? kas kontroliuoja miesto kultūrinę tapatybę? kaip veikia kultūrinės miesto tapatybės ir ideologijos formavimas bei konstravimas? ar esama matomų (paveikių, įtakingų) alternatyvų dominuojančioms kultūrinėms reprezentacijoms?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klaipėda; Kultūriniai naratyvai; Kultūrinės naracijos; Miesto kultūra; Miesto tapatybė; Cultural narratives; Klaipėda; Lithuania; Urban culture; Urban identities.

ENThe aim of this article is to reconstruct ways in which Klaipeda's culture and its representations changed during the first two decades of independence. The article is based on media analysis and a series of interviews with representatives of different cultural fields. The interviewees are grouped into four categories: (1) official cultural policy-makers; (2) artists and cultural workers (curators, producers, managers etc.); (3) representatives of different subcultures; (4) culturally informed intellectuals. The qualitative interview analysis concentrates on the following aspects and dynamics: (1) the most influential 'ambassadors' of Klaipeda's culture; (2) culturally significant places and spaces; (3) representative events and cultural institutions; (4) cultural symbols of Klaipeda; (5) representative routes; (6) the (possible) multiculturalism of Klaipeda. The main questions to be addressed by the article are as follows: do current approaches enable us to discover anything that is invisible from the perspective of dominant cultural narratives? Who are the best representatives and representations of Klaipeda's culture? Who controls the cultural identity of Klaipeda? In what ways are cultural identities and ideologies constructed? Are there any alternatives to dominant cultural representations available?. [From the publication]