Eschatologija Salomėjos Nėries eilėraščiuose

LTEschatologija – teologinė sąvoka, apimanti religijų mokymus apie pasaulio ir atskiro žmogaus likimo pabaigą. Krikščionybės eschatologija, išreiškianti iš Biblijos ateinančią žinią apie pasaulio pabaigą, itin išplėtota; Apokalipsėje ji perteikta daugiaprasmėmis alegorijomis, simboliais. Literatūros eschatologija yra literatūros teologijos dalis, vartojanti šias sąvokas su neišvengiamu perkeltinės reikšmės atspalviu. Eschatologinės nuotaikos, būsenos, vaizdiniai ne vienu atveju persmelkia kūrybą, ypač lyrinę, sudaro pastovias įvaizdžių, metaforų, motyvų grandines. Eschatologija literatūroje traktuotina laisviau – pagal tą intonacinę-semantinę liniją, kurią ryškiausiai brėžia paskutinio, paskutinės akcentai (gr. eschatos – paskutinis). Salomėjos Nėries lyrikoje eschatologinės nuotaikos yra stiprėjančios, keičiančios aukštą džiaugsmo, pasitikėjimo būtimi bangą. Eschatologinių nuotaikų ir būsenų skalė yra plati; ji susijusi su biografija, bet ir su tomis patirtimis, kurios biografijoje tiesioginių atitikmenų neturi. Poetinė eschatologija šaknijasi įskaudintoje jutiminėje vaizduotėje, nuojautose, kad ne tik atskiro žmogaus gyvenimui, bet ir pačiai būčiai kyla grėsmė; pasirodo laiko riba: niekad, niekada, niekados. Apokaliptinės, eschatologinės nuojautos Salomėjos Nėries kūryboje pradėjo rodytis nuo ketvirto dešimtmečio vidurio; maždaug tuo laiku Europos poeziją persmelkia katastrofizmas, reiškęs civilizacijos žlugimo, žmonijos pabaigos nuojautas. Dvasinių atramų nyksmas pažeidžia ir kosminę tvarką. Nėris jautė, kad ši griūtis paveiks ir jos likimą, priartins jo pabaigą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lyrika, romantinė; Poetika, religinė; Eschatologinės nuotaikos; Katastrofizmas; Ritmas; Eschatologija; Metaforos; Apokaliptika.

ENEschatology is a theological concept covering religious teachings about the end of the world and each human individual. Christian eschatology, which expresses Biblical teachings about the end of the world, is particularly developed, imbued with the multivalent allegories and symbolism of the Apocalypse. Literary eschatology is part of literary theology, using these concepts with an inevitable figurative nuance. Eschatological moods, states and images appear in literary works, especially lyrical ones, creating steady chains of images, metaphors and motifs. In literature, eschatology can be treated more freely – in line with its etymological meaning (Greek eschatos means final). In the lyrics of Salomėja Nėris, eschatological moods rise to a crescendo over time, replacing the earlier waves of joy and confidence in her situation. The scale of moods and states is broad, related to her biography, but sometimes not directly connected to events in her life. Poetic eschatology is rooted in a traumatised emotional imagination, in feelings that not only the person’s individual life but also the whole of existence is threatened; the word ‘never’ looms large. Apocalyptic and eschatological imagery began to appear in Salomėja Nėris’ work from the middle of the 1930s, about the time that European poetry in general became infused with catastrophism, intimations of the collapse of civilisation and the end of human existence. The collapse of spiritual values injures the cosmic order. Nėris felt that this collapse would affect her destiny and hasten her demise. [From the publication]