Mūsų gydytojas: the social and cultural aspects of the Jewish medical doctors in Lithuanian countryside before the Second World War

LTTautinis ir etninis naratyvas, taip pat kaip ir tautinė istoriografija, yra dichotomiškas iš prigimties. Šių mokyklų kuriamiems istoriniams paveikslams paprastai būdinga koncentracija ties svarbiausiais politiniais ir ekonominiais savos tautos ar etninės grupės vaidmenimis, o sąveika su kitomis etninėmis ir tautinėmis grupėmis, ypatingai mažumomis, jos yra ignoruojama. Tipiška tokio požiūrio „auka“ yra plačiai paplitęs supratimas apie žydų ir nežydų santykius Rytų Europos kaimuose prieš Antrąjį pasaulinį karą. Išleista daug populiariosios ir mokslinės literatūros apie viešąją Lietuvos „štetlo“ sferą prieš Antrąjį pasaulinį karą. Ši literatūra pristato visuomenę, suskirstytą į dvi dalis pagal etninę religinę priklausomybę. Formuojama aiškiai apibrėžta takoskyra tarp „žydų erdvės“ ir „nežydų erdvės“. Straipsnyje imamasi peržiūrėti šiuos, autoriaus supratimu, anachronistinius stereotipus. Šio esė autorius peržiūri etninę „štetlų“ tikrovę, dėmesį koncentruodamas ties vietos medicinos personalu. Kaimo gydytojai buvo daugiausia žydai. Dėl savo ypatingos kultūrinės, taip pat religinės tapatybės, dėl savo miestietiškos kilmės kaimo gydytojai sudarė tam tikrą „neutralios socialinės zonos“ tipą, tiek žydų, tiek nežydų suvoktą kaip neturintį etninės, religinės ar politinės orientacijos. Vadinasi, gydytojas tarnavo kaip modernizacijos „agentas“ ir buvo svarbiausias skirtingų, o dažnai ir priešiškų etninių grupių tarpusavio supratimo proceso dalyvis. Jau pirminis žydų lietuvių santykių tyrimas verčia suabejoti minėta griežtai apibrėžtos ir izoliuotos „žydų erdvės“ idėja.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Juda Leib Gordonas; Kultūrinė tapatybė; Lietuvių-žydų santykiai; Modernizacija; Vilnius; Štetlis; Žydai medikai; Žydų gydytojai; Cultural identity; Jewish doctors; Jewish medical doctor; Jewish-Lithuanian relationship; Judah Leib Gordon; Modernization; Second World War; Shtetl; Vilnius.

ENExtensive literature, both popular and scientific, is dedicated to the question of the public sphere of the Lithuanian shtetl before the Second World War. The common image that emerges from this literature is of a society divided dichotomously along the ethnic-religious lines, while no room is left for an interim neutral space. The tragic "epilogue" of the Jewish existence in Lithuania also contributed to the crystallization of this image. In this essay the author reconsiders this assumption, mainly by examining the inter-ethnic reality of the shtetl through the perspective of the local medical services. Due to their unique cultural, as well as religious identity, the countryside's medical doctors, most of them Jews of urban origin and modern cultural identity, constituted a certain type of a "neutral social zone", identified by both Jews and non-Jews as lacking of any ethnic, religious or political orientation. Thus, the medical doctor served as an "agent" of modernization, and played a major role in the process of mutual understanding between the different, often hostile local ethnic groups. [From the publication]

• Jewish urbanization and the midsize city: the case of Kaunas, Lithuania / Motti Zalkin. Jews and urban life / edited by Leonard J. Greenspoon. West Lafayette: Purdue University Press, 2023. P. 123-137.
• Lithuanian Jewry and the Lithuanian national movement / Mordechai Zalkin. Pragmatic alliance : Jewish-Lithuanian political cooperation at the beginning of the 20th century / edited by Vladas Sirutavičius and Darius Staliūnas. Budapest: Central European University Press, 2011. P. 21-44.