The Jewish living space in the Grand Duchy of Lithuania: tendencies and ways of its formation
LTŠio straipsnio tikslas – išskirti žydų gyvenamosios erdvės LDK formas, nustatyti faktorius ir apibrėžti jų vystymąsi bei variacijas chronologiškai plačiame laikotarpyje, t. y. nuo žydų įsikūrimo XIV a. pabaigoje iki XVIII a. pabaigos. Straipsnyje problema analizuojama dviem aspektais: 1) siekiama ištirti miesto ir žydų lokalizacijos situaciją urbanistiniame kraštovaizdyje; 2) išanalizuoti žydų regioninį paplitimą valstybėje ir faktorius, kurie tai skatino. Tyrimas yra grindžiamas archyviniais ir jau publikuotais šaltiniais bei atliktų miesto istorijos, miesto planavimo ir LDK miestų socialinės topografijos tyrimų išvadomis. Pažymėtina, kad pastarieji tyrimai pastaruoju metu sparčiai pažengė į priekį. Pagrindinė permaina netolygiame žydų plitimo valstybėje procese įvyko XVII–XVIII a. sandūroje, kuomet daugelis miestų savininkų leido žydams įsikurti agrarizuotuose ir tuštėjančiuose miestuose. Tuo metu, kai žydai gavo urbanizuotojų ir miestų gaivintojų funkciją, jų gyvenvietės buvo mažiau kontroliuojamos. Straipsnyje analizuojama žydų plitimo miestuose kontrolės būdai ir jų veiksmingumas. Autorė daro išvadą, kad žydų gyvenamoji erdvė LDK nebuvo homogeniška. Žydų kvartalą sudarydavo viena – trys gatvės, kuriose gyventojų daugumą sudarydavo žydai. Nuo XVIII a. antrosios pusės žydai plito į priemiesčius. Tankiau žydų gyvenamas kvartalas buvo tik viena iš žydų gyvenamosios erdvės formų.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Jurydyka; Kahalas; Karaimai; Krikščionys; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Štetlis; Žydai; Christians; Jews; Jurydyka; Kahal; Karaites; Shtetl.
ENThe paper aims to point out the forms of the Jewish living space in the Grand Duchy of Lithuania (GDL), identify factors and define their development and variations during a chronologically wide period, i.e. from the settlement of Jews at the end of the 14th c. until the end of the 18th c. The problem is analysed from two aspects: 1) the situation of the city and Jewish localisation in the urban landscape; 2) Jewish regional prevalence in the state and determining factors. The study is based on archival and already published sources as well as the conclusions of the conducted studies of urban history, urban planning and social topography of GDL cities. It should be noted that the latter studies have made a considerable progress lately. The main change in the uneven process of the spread of Jews in the state occurred at the turn of the 17th–18th c., when many city owners allowed the Jews to settle in agrarianized and emptying cities. When the Jews acquired the function of urbanists and city revivers, their settlements were less controlled. The paper analyses the methods of controlling the spread of Jews in cities as well as their effectiveness. The author concludes that the living space of Jews in the GDL was not homogeneous. The Jewish quarter would contain one to three streets where the majority of residents were Jews. Starting with the second half of the 18th c. the Jews spread to the suburbs. A Jewish quarter was only one of the forms of the Jewish living space.
- Cases of the expulsion of Jews from the towns of the Grand Duchy of Lithuania: strategies of the burghers and the Jews / Jurgita Verbickienė. Polish-Lithuanian Commonwealth: history, memory, legacy / edited by Andrzej Chwalba and Krzysztof Zamorski. New York ; London : Routledge, Taylor & Francis Group, 2021. P. 195-214.
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydai / Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Lietuvos žydai / sudarytojai: Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Vilnius : Baltos lankos, 2012. P. 35-150.
