Klaipėdiškių

LT1923–1939 m. Klaipėdos kraštas autonomijos teisėmis priklausė Lietuvai, bet ekonominį, kultūrinį, politinį gyvenimą jame iš esmės modeliavo Lietuvos–Vokietijos interesų kova dėl įtakos krašte. Lietuvos politiką įtakojo ir Didžiosios Lietuvos lietuvių bei klaipėdiškių/lietuvininkų tarpusavio bendravimo ir supratimo problema. Straipsnio tikslas – remiantis Lietuviškųjų organizacijų komiteto veikla (1934–1939), atskleisti didlietuvių ir klaipėdiškių/lietuvininkų santykius bei Lietuvos valstybės politiką Klaipėdos krašte. Valdžios vykdyta krašto atlietuvinimo politika išryškino Kauno vyriausybės maksimalizmą ir didino trintį tarp Didžiosios Lietuvos lietuvių ir klaipėdiškių. Vienu iš Klaipėdos krašto gubernatoriaus J. Navako ideologinės veiklos rezultatų tapo 1934 m. pradžioje įkurtas Lietuviškųjų organizacijų komitetas, siekęs koordinuoti visų lietuvių organizacijų veiklą, apimti visus krašto lietuvių visuomenės kultūrinius, ekonominius ir politinius reikalus ir taip stiprinti klaipėdiškių lietuviškąsias valstybines aspiracijas. Trintį tarp klaipėdiškių ir didlietuvių stiprino pastarųjų nepasitikėjimas klaipėdiškiais dėl jų „netikro” lietuviškumo, siekiant juos išeliminuoti iš krašto valdymo ir tai stiprino klaipėdiškių nusivylimą Lietuvos valstybės politika. 1938–1939 m. sandūroje ryškėjo Lietuvos pralaimėjimas finansinėje ir politinėje kovoje prieš Vokietiją. Vietos gyventojai kasdien veikiami vokiškosios propagandos ir nematydami jiems siūlomų klaipėdiškio tapatumo išsaugojimo alternatyvų lietuviškoje veikloje, pereidavo į jiems labiau pažįstamą vokiškumo pusę. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Lietuviai; Vokiečiai; Autonomija; Organizacijos; Vyriausybė; Lietuviškųjų organizacijų komitetas; Kultūra; Didžioji Lietuva; Finansinė parama; "Atlietuvinimas".

ENKlaipėda district belonged to the State of Lithuania as autonomy in 1923–1939. The economical, cultural and politic life was under the Lithuanian-German struggle of interests in this region. The policy of Lithuanian State government concerning this autonomy was influenced by Lithuanian–German interstate relationships, as well as by problem of co-existence and reciprocal understanding of local lietuvininkai and didlietuviai (Lithuanians from Lithuania – major) people. The aim of the article is to show the relations between local lietuvininkai and didlietuviai and to explain the Lithuanian State policy in Lithuania Minor with the help of historical experience of the activities of the Committee of Lithuanian Organizations at that time (1934–1939). The policy of back-lithuanization of Klaipėda-Minor people developed the maximalism of Kaunas government and determined the increasing conflicts between Lithuanians from Lithuania-Major and lietuvininkai people in Klaipėda district, Lithuania Minor. The result of Mr. J. Navakas (the Governor of Klaipėda land) ideological activities was the establishment of the Committee of Lithuanian Organizations in Klaipėda in 1934. The idea and the main goal of this Committee were to coordinate activities between all Lithuanian organizations. The misunderstanding between lietuvininkai and didlietuviai was also based on mistrust of lietuvininkai as ‘not real Lithuanians’ on the side of didlietuviai. The real overturn came to Lithuanization policy in the late 1938–early 1939 years. Financial and political powers on German side were much stronger.