Kolegijos dėstytojų nuostatų į nuolatinį mokymąsi aspektai

LTLietuvoje tyrinėjami pedagogų kompetencijos tobulinimo aspektai, tačiau dėstytojų, ypač kolegijų, kompetencijos plėtros klausimai išsamiau analizuojami retai. Siekiant ištirti, kokios yra Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto dėstytojų nuostatos mokymosi visą gyvenimą požiūriu, kuo pasižymi dėstytojų nuostata tobulinti savo dalykinę kompetenciją bei kaip ji susijusi su baigtų mokslų sritimi ir dėstytojų amžiumi, kokios kompetencijos plėtros formos yra priimtiniausios, kokie motyvai skatina kolegijos dėstytojų tobulėjimą, atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 92 dėstytojai. Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad tarp numatančių tobulinti dalykinę kompetenciją dėstytojų daugiausia yra meno ir humanitarinių mokslų sričių atstovų. Visi 26-35 m. ir 56-60 m. tyrimo dalyviai numato plėtoti savo dalykinę kompetenciją. Mažiausiai norinčių tobulintis specialybės srityje yra tarp 51-55 m. dėstytojų. Dauguma dėstytojų pirmenybę atiduoda nuolatiniam tobulinimuisi, saviugdai, o ne etapinėms kvalifikacijos tobulinimo formoms. Dėstytojų, planuojančių įvairiais būdais tobulinti savo užsienio kalbos lygį, yra daugiau nei norinčių tobulinti savo kompiuterinius įgūdžius. Didžioji dalis dėstytojų ir užsienio kalbų, ir kompiuterinio raštingumo lygį ketina tobulinti savarankiškai. Kolegijos dėstytojų saviugdos motyvacijos lygis yra aukštas. Svarbiausias saviugdos motyvas yra nuostata išsiugdyti naujas profesijai reikalingas savybes, troškimas tapti aukštos kvalifikacijos specialistu, poreikis jausti pasitenkinimą savo darbu, pasitenkinimas asmeniniu tobulėjimu.Reikšminiai žodžiai: Aukštosios mokyklos pedagogų kvalifikacija; Kolegijos dėstytojai; Mokymosi nuostata; Nuolatinis mokymasis; College teachers; Education provision; High school teachers' qualifications; Life-long learning; Lifelong learning.

ENLithuanians explore the aspects of the development of competence of pedagogues, yet the issues of competence development of teachers, in particular college teachers, are rarely analysed in detail. A survey that involved 92 teachers was carried out with a view to analysing the attitudes of teachers from the Faculty of Education and Social Work of Marijampolė College towards lifelong learning, the characteristics of the teachers’ attitude to improve their subject-specific competence and its connection to the area of acquired specialisation as well as teachers’ age, the most acceptable forms of competence development, the motives for teachers’ development. The analysis of findings revealed that teachers who intend to improve their subject-specific competences had mainly graduated from arts and humanities. All 26–35 and 56–60 years old research participants intend to develop their subject-specific competences. The respondents from the age group of 51–55 years were least likely to improve their competences. The majority of teachers prefer lifelong learning and self-development rather than qualification upgrading in stages. There are more teachers who plan to improve their foreign language skills than those who want to improve their computer skills. The majority of them are going to improve foreign language and computer literacy skills independently. The level of self-development motivation of college teachers is high. The key motive of self-development is the attitude to develop new qualities required by the profession, the desire to become a highly-qualified specialist, the need to feel satisfied with their work, and satisfaction with personal development.