1556 metų Upytės valsčiaus inventorius

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lenkų kalba / Polish

LTPirmieji inventoriai iš senosios Lietuvos (LDK) teritorinio arealo publikuoti XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Vilniuje leistoje Archeografinės komisijos knygų serijoje. Nepriklausomoje Lietuvoje prof. K. Jablonskio iniciatyva pradėta publikuoti speciali Lietuvos inventorių serija. Išleisti tik 2 leidiniai 1934 (Lietuvos XVI a. inventoriai) ir 1962 m. (Lietuvos XVII a. inventoriai). Šiuo Upytės valsčiaus 1556 m. inventoriumi tikimasi atnaujinti leistą Lietuvos inventorių seriją. Didelė dalis publikuojamo šaltinio skelbta XIX a. pabaigos Rusijos imperijos Vilniaus archeografinėje komisijoje dirbusių archeografų, tačiau jis publikuotas su daugybe faktinių ir grafinių teksto klaidų, be pavardžių, nesuvokus medžiagos išdėstymo ir geografiškai sumaišius to valsčiaus vietoves. Tarp 1915 ir 1946 m. šaltinio originalas buvo Rusijoje, todėl daugelis to meto tyrinėtojų negalėjo juo pasinaudoti. Publikuojamas XVI a. vidurio Upytės valsčiaus inventoriaus nuorašas yra neįkainojamos vertės dokumentas ne tik istorijos mokslui, bet ir valstybės valdymo, demografiniams, žemėtvarkos, miškininkystės, filologijos ir kitokiems tyrinėjimams. Čia randame didžiajam Lietuvos kunigaikščiui priklausiusių vaitijų, kaimą, miestelių pavadinimus, apytikrę geografinę jų vietą, dydį valakais ir margais, kartais dar ir rykštėmis, dirbamos ir laisvos žemės plotus, užusienius, miškus, krūmynus, upes, upelius, upokšnius, ežerus, balas, pelkes, kelius, činšo mokesčių dydį, prievoles, metus, kada žemė paimta dirbti, atleidimo nuo mokesčių laikotarpį, žemės kokybės konstatavimą, jos ypatumus, faktus iš žmonių gyvenimo, žmonių vardus ir tėvavardžius, jų pareigas, žemių ribas su privačių valdų laikytojais, tų laikytojų pareigomis, vardais, asmenvardžiais ar pavardėmis ir kt.

ENThis publication presents the inventory of Upytė district from 1556 and is most likely the only such comprehensive and integral document from this region that dates to the 16th century. […] The sequence of pages in this manuscript was determined by Prof. K. Jablonskis after the Second World War when the resource was returned to Vilnius from Russia in 1946. And that is the order it is published in today. It contains descriptions of 357 villages that are divided into 58 vaitijas (administrative units). Approximately 5,800 male inhabitants are mentioned. The villages cover an area of 6,371 wallachs, or around 134,000 hectares of land, not all of which were farmed. There were another 2,500 wallachs that were not accounted for. The inventory mentions not only the names of vaitijas and villages, but also the names of rivers, streams, marshes, lakes and forests. All these villages belonged to Grand Duke of Lithuania Sigismund Augustus. There were also two townships that belonged to him in Upytė volost, Šeduva and Panevėžys. Other land holdings that belonged to the nobility, magnates, priests and bishops is mentioned, but their size is not identified. The manuscript is written in Ruthenian. The vaitija and village entries also bear comments made by the note's author, where the Russian script has basically been rewritten in Polish. Only in a few cases are they of any value, as they record changes in the names of villages or give their more precise form.In other cases the note author merely reveals their inability to correctly read the name of a village or their poor knowledge of place names; as such these comments have little value and are left without additional commentary in the publication. The publication's preface and introduction discusses the details of the Wallach Reform and its practi­cal implementation in Upytė volost. The circumstances under which the resource was recorded is also discussed, as well as its disappearance during the war against the Muscovites in the mid-17th century, the appearance of its transcript in 1624 (based on which the resource is being published), and its journey of survival into the 19th century when it was published for the first time. The introduction presents research of the inventory from 1935 to the present, the condition of the document, and the principles behind its publication. There is also a discussion about the resource's data, with the aim of its systemization and counting not only the number of vaitijas and villages, people or wallachs, but also determining certain linguistic factors. In the introduction there is an attempt to reveal mistakes made by certain researchers, the names of places located on the boundaries of the volost, the ratio of and relationship between villages from the times of the inventory and today, names that have remained the same or changed, and no longer existent villages, mars­hes and lakes. The boundaries of the volost are also discussed, and their determination shall prove useful in checking historians' 16th century maps. […]. [From the publication]