Maištas prieš valdovą ginant valstybę : Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė tauta XVI a. iššūkių akivaizdoje

LTStraipsnyje netradicine forma pažvelgiamas į 1569 m. kovo 1-osios įvykusį Lietuvos delegacijos išvykimas iš jungtinio Lietuvos ir Lenkijos seimo Liubline. Pagrindiniai veikėjai šioje maišto scenoje yra Žygimantas Augustas, Lietuvos seimo delegacija ir Lenkijos seimas. Visi jie turi savo interesų ir motyvų svarstant Lietuvos ir Lenkijos unijos klausimą. Už scenos veikia LDK politinė ir Lenkų bajorų tautos, kurių interesai taipogi nesutampa. Jaučiama ir Lijoniečių ir Maskvėnų įsikišimo galimybė. Karo su Maskvėnais dėl Livonijos išvarginta LDK bajorija ima palankiau vertinti unijos su Lenkija idėja, tikėdamasi, kad tokiu būdu bus įgytas partneris, pasidalinta karo našta. Per beveik du mėnesius 1569 m. pradžioje trukusį Lietuvių ir Lenkų bendro seimo darbo laiką delegacijos nesugebėjo užmegzti dialogo, nes anot Lietuvos seimo delegacijos vadovo Mikalojaus Radvilo, lietuviams susirinkti į bendrą posėdį trukdo grotos – su didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Augustu neišspręstas laisvių ir teisių klausimas. Kovo 1-ąją įvyksta lietuvių organizuotas parlamentinis maištas, po kurio Žygimantas Augustas Lenkijai perleidžia Volinės ir Palenkės žemes. Šiuos ir po jų sekusią sumaištį amžininkai galėjo vertinti nevienareikšmiškai – pakankamai argumentų savo pozicijai pagrįsti galėjo atrasti tiek optimistai, tiek pesimistai: įžvelgiant didikų savivalę atnešusią teritorinių nuostolių arba akcentuojant sustiprėjusį Lietuvos bajorijos vienybės jausmą bei teritorinių praradimų neišvengiamybę.Reikšminiai žodžiai: Livonija (Livonia); Karaliai ir valdovai; Didikai ir magnatai; Politika; Užsienio politika; Tarptautinė politika; Parlamentai; Nacionaliniai santykiai; Mūšiai; Upės; Ūla; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); River.

ENIn a small form the article takes a look at the departure of the Lithuanian delegation from the joint Sejm of Lithuania and Poland in Lublin on 1 March 1569. The main figures in this scene of a mutiny were Sigismund Augustus, the Lithuanian delegation to the Sejm and the Sejm of Poland. All of them had their interests and motives in considering the issue of the union between Lithuania and Poland. The political nation of the GDL and that of the nobility of Poland whose interests did not coincide either acted behind the stage. The nobility of the Grand Duchy of Lithuania exhausted by the war with the Muscovites for Livonia started to value the idea of the union with Poland more favourably hoping that in this way a partner would be acquired and the burden of the war would be shared. Within almost two months work of the joint Sejm of Lithuania and Poland at the beginning of 1569 the delegations did not manage to establish a dialogue because according to the Head of the Lithuanian delegation Nicholaus Radvila, bars interfered with the Lithuanians’ gathering for a joint sitting – the issue of freedoms and rights was not solved with the Grand Duke Sigismund Augustus. On 1 March a parliamentary mutiny organised by the Lithuanians took place after which Sigismund Augustus gave Volyn and Podlasie lands to Poland.