LTKnygoje apie prezidentą Antaną Smetoną (1874−1944) autorius daugiausia dėmesio skiria lietuvių tautos atgimimui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimui XX amžiuje, jos raidai, ypač žmogiškajam metmeniui. Kas padėjo Antanui Smetonai du kartus būnant Lietuvos prezidentu, su kuo jis artimiausiai dirbo konstruodamas ir diegdamas autoritarinės valdžios modelį? Smetoną visuomet rėmė ištikimi draugai, padėjo jam ir tikėjo juo žmona Sofija, Juozas Tūbelis ir jo žmona Jadvyga, tautininkų ideologas kunigas Izidorius Tamošaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vladas Mironas ir kiti kunigai, teisininkas Stasys Šilingas, kariškiai Kazys Skučas, Kazys Musteikis. Studijoje ieškoma ir atsakymų, kodėl išsiskyrė Smetonos keliai su Augustinu Voldemaru, Vincu Krėve-Mickevičiumi, generolu Stasiu Raštikiu, Ernestu Galvanausku. Aprašytas ir Antano Smetonos šeimos, artimiausių draugų, bendražygių likimas po 1940 metų okupacijos.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Respublika, Antanas Smetona, prezidentas, ministrų kabinetas, lietuvių tautininkų sąjunga, perversmas, emigracija; The Republic of Lithuania; Antanas Smetona, the President, the Cabinet; The Union of Lithuanian Nationalists; Coup; Emigration.
ENThe author of the book about President Antanas Smetona (1874−1944) mainly deals with the national revival of the Lithuanian nation and the establishment of an independent state of Lithuania in the 20th century, as well as its development, the human dimension in particular. Who helped Antanas Smetona during two terms of the presidency of Lithuania, with whom he worked most closely when constructing and introducing the model of authoritarian power? Smetona was always supported by his faithful friends, his wife Sofija, Juozas Tūbelis and his wife Jadvyga, nationalist ideologist priest Izidorius Tamošaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vladas Mironas and other priests, lawyer Stasys Šilingas, military officers Kazys Skučas, Kazys Musteikis helped and trusted him. The study also looks for the answers to the question why Smetona and Augustinas Voldemaras, Vincas Krėvė-Mickevičius, General Stasys Raštikis, Ernestas Galvanauskas turned to different directions. The destinies of the family of Antanas Smetona, his close friends and fellows after the occupation in 1940 are described.