Konstituciniai principai ir konstitucijos tekstas

LTTai pirmasis iš dviejų straipsnių, skirtų konstitucinių principų tipologijai ir sistemai. Jame formuluojama konstitucinių principų samprata ir ypatumai lyginant su teisės principais apskritai, nagrinėjamas konstitucinių principų santykis su konstitucinėmis normomis, Konstitucijos tekstu, konstitucine jurisprudencija ir konstitucine doktrina, aptariama konstitucinių principų vieta konstitucinės teisės sistemoje bei reikšmė konstitucinei ir statutinei teisei. Konstitucinių principų analizė remiasi nuostata, kad konstitucinių principų turinys negali būti grindžiamas žemesnės nei Konstitucija teisinės galios aktais, bet yra laipsniškai atskleidžiamas Konstituciniam Teismui oficialiai aiškinant Konstituciją, formuojant konstitucinę doktriną. Straipsnyje parodoma, kad (ir kokiu būdu) konstitucinių principų turinys atkleidžiamas ne „kreipiantis“ į statutinę teisę ir analizuojant jos šaltinius, o aiškinant Konstitucijos tekstą. Toks požiūris pagrindžia ne tik konstitucinės teisės, bet ir apskritai teisės normatyvistinės sampratos (kurioje tarp sąvokų teisė ir teisės normos dedamas lygybės ženklas) korekciją: teisė susideda ne tik iš normų, bet ir iš principų. Straipsnyje pagrindžiama ir aiškinama viena iš konstitucinių principų tipologijų: konstituciniai principai pagal tai, kaip konstituciniai Konstitucijos tekste jie išreikšti (suformuluoti), skirstomi į pirminius (įtvirtintus ir dažnai tiesiogiai įvardytus tam tikroje vienoje Konstitucijos nuostatoje), sudėtinius (įtvirtintus keliose Konstitucijos nuostatose, bet paprastai neįvardytus tuo pavadinimu, kuriuo jie žinomi konstitucinėje doktrinoje) ir išvestinius (Konstitucijos aiškinimo būdu išvedamus iš pirminių ir / arba sudėtinių principų).Pateikiant šią konstitucinių principų klasifikaciją, atskleidžiamas Konstitucinio Teismo vaidmuo plėtojant konstitucinių principų turinio ir jų sistemos sampratą: Konstitucinis Teismas yra vienintelis oficialios konstitucinės doktrinos generuotojas, o jo aktai, be pačios Konstitucijos teksto, yra laikytini konstitucinės teisės šaltiniais, pagal savo teisinę galią viršesniais už statutinės teisės šaltinius. Konstitucinių principų analizė grindžiama nuostata, jog konstitucinė teisė skiriasi nuo visų kitų teisės sričių ne pagal visuomeninių santykių reguliavimo dalyką ir metodą, bet pagal jos normų ir principų teisinę galią. Esminis skirtumas yra ne tarp konstitucinės teisės ir „kitų“ teisės šakų, bet tarp konstitucinės teisės ir statutinės teisės, kuri, savo ruožtu, skirstoma į šakas. Pati konstitucinė teisė nelaikytina teisės šaka. Dėl to pastaruoju metu „išpopuliarėjęs“ konstitucinės teisės pavadinimas neturi būti traktuojamas kaip anksčiau vartoto valstybinės teisės pavadinimo pakaitalas: valstybinės teisės, kaip vienos iš teisės šakų, santykis su konstitucine teise iš esmės tolygus bet kurios kitos statutinės teisės šakos santykiui su konstitucine teise. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstituciniai principai; Konstitucinis teismas; Konstitucinė doktrina; Konstitucinė jurisprudencija; Kosntitucinė norma; Teisinis reguliavimas; Constitutional Court; Constitutional doctrine; Constitutional juridprudence; Constitutional norm; Constitutional principles; Legal regulation; Of constitutional law.

ENThis is the first of the two consequent articles dealing with the typology and the system of the constitutional principles. It provides with the concept of constitutional principles and their peculiarities in the context of the legal principles, as such, as well as with the interrelationship between constitutional aprinciples, on the one side, and constitutional norms, the text of the Constitution, constitutional jurisprudence, and constitutional doctrine, on the other. The author argues that the analysis of the specific constitutional principles must be based not on the statutory law but on the interpretation of the text of the Constitution as provided in the constitutional doctrine(s) generated in the jurisprudence of the Constitutional Court. He also shows that such approach leads to even more fundamental theoretical conclusions as it compels to treat the law not as a system of norms but as a system of principles and norms. The analysis is based on the theoretical assumption that constitutional law is different from all other fields of law, it cannot be considered as a branch of law but as a law above all the branches of statutory law. It is suggested to view constitutional law not only as a substitute for the unduly forgotten state law, and to rehabilitate the latter as one of the branches of statutory law. [From the publication]