Lietuvių ir lenkų kultūra XX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje : vilniečių krikštynos

LTStraipsnyje siekiama pažvelgti į etninių kultūrų sąveikos problemą miesto kultūros kontekste, bandant plačiau atskleisti dabartinių lietuvių ir lenkų krikštynų savitumus. Tyrimo pagrindą sudarė 1999-2002 metais Vilniaus pedagoginio universiteto studentų ir 2002 m. autorės surinkta lauko tyrimų medžiaga. Panaudoti 50 lietuvių ir 50 lenkų tautybės vilniečių atsakymai į autorės sudarytą anketą “Krikštynos ir vardynos”. Nagrinėjant Vilniaus krikštynas, konkretūs atvejai parodė, jog šeimos papročių perdavimo ir pasisavinimo procesą smarkiai įtakojo kultūrinė aplinka iš kurios kilęs respondentas, o dar daugiau gyva iš kartos į kartą perduodama šeimos tradicija. Vilniečių krikštynose gausu įvairių tradicinių papročių. Tiesa, jau modifikuotų ir dauguma atveju atsineštų iš Pietryčių Lietuvos kaimiškosios kultūros, kur XX a. jų buvo gausiausia. Todėl krikštynų savitumų priežąstis galime įžvelgti daugiau lokaliniu negu etniniu aspektu. Gal būt iš dalies tuo galima paaiškinti ir tam tikrus lietuvių ir lenkų religingumo skirtumus, nes nemaža tyrinėtų lietuvių dalis kilusi iš Vidurio, Šiaurės ir Vakarų Lietuvos, kur tradicinė kultūra patyrė didesnius pokyčius negu pietryčių Lietuvoje ir greta esančiuose Baltarusijos rajonuose. Tyrimas įrodė krikštynų svarbą tiek lenkams, tiek ir lietuviams ir leidžia teigti, kad šios šventės papročiai yra reikšminga šių etninių grupių kultūrinio paveldo dalis, verta išsaugojimo ateities kartoms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūra; Lietuviai; Lenkai; Krikštynos; Vilniaus kraštas; Vilniaus gyventojai; Lietuvių ir lenkų papročiai; Papročiai, liaudies.

ENAiming to address the issue of interaction of ethnic cultures in an urban culture context, this article reveals the current peculiarities of Lithuanian and Polish baptisms. The outdoor study data collected in 2002 and the Vilnius Pedagogical University data collected between 1999 and 2002 were used. 50 Lithuanian and 50 Polish Vilnius residents' answers to the author’s composed questionnaire “Baptisms and Name-Days” were examined. The analysis of baptisms in Vilnius demonstrated that the process of conveyance and adoption of family traditions was highly influenced by the cultural environment from which the respondents originated, and even more by the family traditions which were conveyed from generation to generation. Baptisms in Vilnius embody elements from various traditions, which are modified and brought from the rural culture in South-Eastern Lithuania. Therefore, the origination of baptism peculiarities should be explored locally, not ethnically. This principle should also be applied when explaining certain differences between Lithuanian and Polish religiosity. Lithuanian subjects come from Middle, North and West Lithuania, i.e. the area where traditional culture underwent more significant changes than that of the South-Eastern part of Lithuania and nearby regions of Byelorussia. The findings have shown that baptism is important for both Polish and Lithuanian people and that baptism traditions are a significant part of the cultural heritage of these ethnic groups, which should be preserved and passed on to future generations.