Relations between actor-demoting devices in Lithuanian : dedicated to Emma Geniušienė

LTStraipsnis skiriamas sisteminei lietuvių kalbos agento nustūmimo atvejų, tiek gramatinių (su dalyviais, iki tam tikro lygio – su sangrąžos formomis), tiek leksinių (su sangrąžos formomis) apžvalgai ir jų sąveikai šiuolaikinėje kalboje aptarti. Brėžiami atsitiktiniai palyginimai su latvių kalba, trumpai pristatoma reiškinio tipologija. Apžvalga remiasi Emos Geniušienės vaidmenų gramatika ir valentingumo pokyčių sangrąžiniuose veiksmažodžiuose taksonomijos tyrimais. Vienu svarbiausių tyrimo rezultatų laikytinas sisteminis vadinamojo beasmenio pasyvo apribojimas predikatuose , kur žmogaus yra reiškiamas aukščiausio lygmens (vienintelis) teiginys. Šis apribojimo reiškinys stebimas ir daugelyje kitų kalbų su beasmenėmis formomis. Svarbiausia tai, kad šis apribojimas yra stipresnis, lyginant su argumentuotais apribojimais. Šis faktas tampa tam tikru manifestu mažoje leksinių priešpriešų grupėje su sangrąžos forma, kalbant apie sangrąžine-kauzatyvines konstrukcijas ir intranzityvinius veiksmažodžius, kurių makrorolė turėtų būti ne agentas, bet patientas. Kita ne mažiau svarbi analizės išvada yra funkcinio pertrūkio nustatymas beasmenių formų atveju, kuriuo panaikinami referentinių savybių apribojimai. Skirtingai nuo Geniušienės tyrimų analizėje nėra tiriamos aspektinės funkcijos ar diskursinės-pragmatinės agento nustūmimo atvejų savybės. Pagrindinis dėmesys skiriamas beasmenėms pasyvo formoms ir jų sąveikai su leksine valentingumo kaita, kurią lemia sangrąžos žymuo.Reikšminiai žodžiai: Argumentų struktūra; Beasmenis pasyvas; Dalyviai; Neveikiamoji rūšis; Neveikiamojų rūšis; Patyrėjas; Sangrąžinis veiksmažodis; Semantinių vaidmenų (rolių) ir referencijos gramatika; Tipologija; Tranzityvumas, beasmenės konstrukcijos; Valentingumas; Veikėjas; Veikėjo pažeminimas; Actor; Actor-demoting; Argument structur; Impersonal; Impersonals constructions; Lithuanian; Participles; Passive; Reflexive verb; Role and Reference Grammar; Transitivity; Typology; Undergoer; Valency.

ENThe paper is devoted to the systematic account of Lithuanian Actor-demoting devices, both grammatical (with participles, only to a limited extent by the reflexive marker) and lexical (by the reflexive marker), and their interplay in the contemporary language. Occasional comparisons with Latvian are drawn, and the typological background is laid out briefly. The account is based on Role&Reference Grammar and on the taxonomy of valency changes described for so-called reflexive verbs in the work of Ema Geniušienė. As one of the main outcomes of the present study we may consider the confirmation of a systematic restriction of the so-called ‘impersonal passive’ to predicates with a human being representing the highest-ranking (often sole) argument. This restriction has been observed for many other languages with impersonals. The crucial point however is that this restriction is stronger than argument-based restrictions, a fact which becomes particularly manifest within a small group of lexical converses marked with the reflexive marker for reflexive-causative constructions and for intransitive verbs whose single macro role must be an Undergoer (rather than an Actor). Another main conclusion to be drawn from the analysis is the existence of a functional split with impersonals which can acquire an inferential reading; in this case the restrictions of referential properties are cancelled. Differently from Geniušienė’s contribution to this volume, no aspectual functions are discussed nor is there any focus on discourse-pragmatic properties of Actor-demoting devices. Instead, the clear focus of this paper lies on the impersonal and its interaction with lexical valency changes caused by the reflexive marker.