International corporate social responsibility standards: imposing or imitating business responsibility in Lithuania?

LTPer praėjusius metus įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) išaugo į labai sudėtingą reiškinį, turintį daug dimensijų ir išraiškų. ĮSA standartų daugėjimas, plati, nekonkreti ir besikeičianti ĮSA koncepcija, o taip pat jos savanoriško pobūdžio nesilaikymas nuvertino šią sąvoką taip, kad jos besilaikantis asmuo nebūtinai laikomas labiau atsakingu piliečiu. ĮSA sąvoka tapo elastiškos verslo sąžinės sinonimu. Kaip parodė bendra Lietuvos patirties apžvalga, pats tarptautinio standarto egzistavimas negarantuoja jo taikymo ir efektyvumo vietinėje aplinkoje, net jei ta pati kompanija taiko ir skatina standartą kitur pasaulyje. Savanoriškas ĮSA taikymas versle labai priklauso nuo teisinės ir politinės sistemos ypatybių, o taip pat nuo visuomenės gebėjimo pareikalauti socialiai atsakingo elgesio. Šiuo metu Lietuvoje ĮSA idėja nėra palankiai sutinkama valdininkų, verslo ir visuomenės. Esamu metu ĮSA suprantama tik kaip įstatymų laikymasis. ĮSA vystymas lieka skatinimo ir supažindinimo stadijoje, o ne diegimo. Be to, mažai tikėtina, kad valstybė, kurios menkas administracinis gebėjimas, ir neveikli pilietinė visuomenė, priglaus verslo kultūrą, kuri yra visapusiškai ir efektyviai nusiteikusi diegti ĮSA. Verslas bando perimti vadovaujantį vaidmenį skatinant ĮSA ir reguliuojant ĮSA politiką, tačiau tai gali privesti prie prastų ĮSA pavyzdžių ir diskredituoti ĮSA kaip politikos įrankį. Taigi esant gana pasyviai visuomenei su silpnomis nevyriausybinėmis organizacijomis, esminė valstybės užduotis yra vystyti institucijas ir įstatymus, galinčius kovoti prieš piktnaudžiavimo ĮSA politiką.Reikšminiai žodžiai: Politinė aplinka; Standartai; Verslo kultūra; ĮSA kilmė; ĮSA standartų kilmė; Įmonių socialinė atsakomybė; Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA); Business culture; Corporate social responsibility; Corporate social responsibility (CSR); Lithuania; Origins of CSR; Origins of CSR standards; Political environment; Standarts.

ENIn the last year the corporate social responsibility (CSR) has became a very difficult phenomenon with many dimensions and expressions. The increase in the CSR standards, its wide, vague and changing concept, and unconformity with its freewill character had devalued the concept so that people who follow it are not necessarily treated as more responsible. The CSR concept became a synonym of conscience of the elastic business. According to the review of the general Lithuanian experience, the existence of the international standard does not ensure its application and efficiency in local environment even if the same company applies and promotes the standard in other places of the world. The freewill application of the CSR in business depends on legal and political systems and the ability of the society to require for socially responsible behaviour. Right now the CSR idea is not favourably judged by officers, business and society in Lithuania. It is understood only as a compliance with laws. The development of the CSR is in the stage of promotion and introduction instead of implementation. Moreover, it is not likely that the state with low administrative abilities and inactive civil society will take in the business culture which is ready to comprehensively and efficiently implement the CSR. The business tries to promote the CSR and regulate its politics, however it may lead to bad CSR examples and discredit the CSR as a political tool. Therefore, in presence of passive society with weak non-governmental organisations, the main aim of the state is to develop institutions and laws that may fight against misuse of the CSR politics.

• Management models in organizations and problems of CSR promotion : Lithuanian case. / Nijole Vasiljeviene, Aleksandras Vasiljevas. EJBO. Electronic journal of business and organization ethics. 2006, vol. 11, no. 2, p. 34-41.
• Organizacijų etika kaip vadybos optimizavimo įrankis / Nijolė Vasiljevienė. Ekonomika. 2004, t. 67 (2), p. 131-144.
• Socialinės įmonių atsakomybės ir efektyvaus žmogiškųjų išteklių valdymo įgyvendinimas dalykinės etikos priemonėmis / Aleksandras Vasiljevas, Raminta Pučėtaitė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2005, Nr. 36, p. 193-212.