Mažoji lyrikos teorija

LTMonografinis lyrikos tyrimas, besiremiantis fenomenologinėmis pozicijomis. Aptariamos tradicinės lyrikos sąvokos (lyrizmas, subjektyvumas ir intersubjektyvumas, eiliavimo ontologija ir pagrindinės eilėdaros sistemos, kompozicija, kalba, metafora, simbolis). Pradedama nuo lyrikos euristikos, svarstomas klausimas, kas yra lyrika, kam ji reikalinga. Daroma prielaida, kad lyrizmas yra susijęs su sąmonės kultivuojamu poetišku gyvenimu. Išskiriami lyrikos jutiminiai pavidalai. Lyrikos juvelyrikos metafora apibūdinamas eilėraščiui kaip svarbiausiam lyrikos žanrui būdingas žodžio ir vaizdo tikslingumas. Lyrikos kalba aptariama pagal gramatikos sistemą, bet ji komplikuojama poetinės kalbos, turinčios savų dėsningumų. Greta kalbos įvedama ir kalbėjimo samprata; lyrikos kalba pasireiškia kalbėjimu. Kalbėjimas susijęs su tylėjimu, tylėjimas su kalbėjimu. Atskiras skyrius skirtas metonimijos, metaforos, simbolio aptarimui. Reikšmių perkėlimo būdai yra savotiški tiltai iš vienos žmogaus pasaulio sferos į kitą. Ryšiai užsimezga dėl panašumų ir dėl kontrastų, dėl paralelių, analogijų, atitikmenų. Kaip tropai skirstomi, klasifikuojami, atskira problema. Daugiausia remiamasi lietuvių lyrikos pavyzdžiais; klasika ir dabartine kūryba. Paskutinis skirsnis – „Ars poetica“ yra grįžimas prie pirminių lyrikos šaltinių. Atskiras dėmesys skiriamas pačių lyrikų liudijimams. Poetų santykis su kūryba yra intymesnis, poetai labiau negu kiti kūrėjai yra savo pačių kūrybos medžiaga. „Ars poetica“ – eilėraščiai, rašomi nuo antikos iki šių dienų; žanras, kuriuo pasisakoma ir apie pačią kūrybą, jos principu. [Iš leidinio]

ENMonographic research of lyrics, based on phenomenological positions. The author discusses traditional concepts of lyrics: lyricism, subjectivism, and inter-subjectivism, the ontology of rhyming, and main systems of poem writing, composition, language, metaphor, and symbol. The author begins with heuristics of lyrics, he reflects on the question of what lyrics is, what is its purpose. An assumption is made that lyricism is related to poetic life cultivated by consciousness; the author further distinguishes sensual appearances of lyrics. The metaphor of lyrics jewellery describes intentionality of word and image characteristically found in a poem, the most important genre of lyrics. The language of lyrics is discussed according to a grammar system, but it is complicated by a poetic language, which has its own regularities. Next to language, the article introduces the concept of speaking; the language of lyrics manifests itself in speaking. Speaking is related to silence, silence to speaking. A separate chapter is devoted to the discussion of metonymies, metaphors, and symbols. Ways of transferring meaning are akin to bridges from one area of human world into another. Relations emerge due to similarities and contrasts, parallels, analogies. The author largely relies on examples drawn from Lithuanian lyrics; classical and contemporary works. The last chapter – “Ars poetica” – is the return to primary sources of lyrics. Special attention is given to testimonies of lyrics. Poets’ relation with creative work is more intimate, poets, more than other creative people, are materials of their creative works. “Ars poetica” comprises poems written from the Antique times to nowadays.