Drachen und Prinzessinnen - Hirten und Hütung in der Volkserzählung

LTStraipsnyje nagrinėjama piemenų tema pasakojamoje lietuvių tautosakoje. Pažymima, kad žmonės, veikiantys lietuvių pasakose ir padavimuose, dažniausiai charakterizuojami pagal jų užimamą vietą šeimoje ir visuomenėje. Jei minimos profesijos, tai dažniausiai būna kalviai, siuvėjai ir kareiviai. Tačiau ir piemuo pasakose pasirodo kaip svarbus jų herojus. Autorė pristato dvi lietuvių pasakas, kuriose piemenys nugali itin pavojingas mitines būtybes: drakonus ir milžinus. Pažymima, kad pasakų pradžioje piemenys nepasižymi jokiomis išskirtinėmis savybėmis, netgi yra savo aplinkos žeminami, vienoje pasakoje iš pradžių piemuo – trečiasis brolis – kvailelis. Abiejose pasakose teigiama, jog žema visuomeninė piemenų padėtis nesutampa su žmogaus vidinėmis savybėmis. Ir kitose pasakose apie piemenis, šie nustebina svarbią padėtį užimančius žmones savo išmone ir dvasiniu jautrumu. Pasakose – legendose piemuo pasirodo kaip tas, kuris nežino religinio mokymo ir ritualų, bet jo gyvensena yra vertingesnė negu žmonių, formaliai vykdančių religines priedermes. Pažymima, kad ganyklos pasakose yra ta vieta, kurioje gali atsiskleisti herojų moralinės savybės ir protas. Taip pat konstatuojama, kad piemenys yra ir lietuvių mitologinių sakmių veikėjai. Jie dažnai dalyvauja stebuklinguose įvykiuose, bet arba nepasižymi jokiomis ypatingomis savybėmis, arba net siejami su tamsos jėgomis (piemenaitė, kuri gali pavirsti varna, įrodo esanti raganos dukra). Taigi daroma išvada, kad piemenų vaizdavimas lietuvių pasakose, kur jie šlovinami, ir sakmėse yra visiškai skirtingas.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių sakytinė tautosaka; Naktigoniai; Pasaka; Paskos; Piemenys; Sakmė; Sakmės; Sakytinės tautosakos siužetai; Fairy-tale; Fairy-tales; Legends; Lithuanian verbal folklore; Night shepherds; Shepherds; Story; Verbal folklore subjects.

ENThe article analyses the topic of herding in the narrative Lithuanian folklore. It is noted that usually the people in Lithuanian tales and stories are characterised according to their status in a family and society. If the profession is mentioned, usually it is a smith, a tailor or a soldier. A herd in tales is also a very important hero. The author introduces two Lithuanian tales where herds defeat very dangerous mythic creatures: dragons and giants. It is noted that at the beginning of the tales the herds do not show any exceptional characteristics and usually they are humiliated in their environment; in one of the stories the herd is the third brother – the fool. In both tales it is stated that the lower status of herds in the society does not coincide with their inner characteristics. In other tales, the herds astonish the people from upper class with their ingenuity and spiritual sensitivity. In tales – legends the herds are depicted as those who do not have religious education and do not know rituals but their way of living is more valuable comparing to those who formally follow their religious obligations. It is noted that a pasture is the place where moral characteristics and intelligence of heroes may reveal. Moreover, it is stated that the herds are characters of Lithuanian mythologic stories, as well. They usually participate in magic events, however they either do not show any special characteristics or are related with black powers (a herdess who can become a crow proves that she is a daughter of a witch). Therefore, a conclusion is that herds are differently depicted in Lithuanian tales, where they are blessed, and stories.