Visuomeninės nuostatos ir (nepastebima) rezistencija Kaune vėlyvuoju sovietmečiu

LTRemiantis teoriniu H. Johnstono ir C. Mueller pasiūlytu nepastebimų opozicinių praktikų modeliu, straipsnyje siekiama aptarti, kokios buvo pagrindinės opozicinės laikysenos bei jų socialinė raiška Kaune vėlyvuoju sovietmečiu. Analizuojamu laikotarpiu okupuotoje Lietuvoje egzistavusioms esminėms opozicinėms visuomenės grupėms būdingas nesusitaikymas su esama situacija. Vieną socialiai atpažįstamo ir matomo ideologinio protesto formą atitiko tradicinėmis vertybėmis grįsti etnokultūriniai ir katalikiški sąjūdžiai, kitą – provakarietiškos subkultūros ar menininkų sambūriai. Nors šių grupių raiška leidžia jas analitiškai suvokti kaip svarbiausius rezistencijos židinius, stiprios neigiamos nuostatos sovietinio režimo atžvilgiu buvo išplitusios žymiai gausesniuose visuomenės sluoksniuose. Tokios visuomeninės nuostatos neįgijo akivaizdžių, deklaruotinų ar socialiai matomų opozicinių praktikų formos, tačiau jos prisidėjo prie Sąjūdžio, kaip socialinio judėjimo, sėkmės. Kadangi socialiniai judėjimai susiję su kolektyvine tapatybe ir jos įtvirtinimu arba išsaugojimu, straipsnyje atskleidžiama, kaip aptariamos opozicinės nuostatos kūrė socialinę terpę, leidusią atsirasti Sąjūdžio kolektyvinei tapatybei. Opozicinio konteksto egzistavimas leidžia paaiškinti sparčią Sąjūdžio kaip socialinio judėjimo mobilizaciją – praėjus vos trims savaitėms po susikūrimo, Sąjūdžio demonstracijose dalyvavo dešimtys, o kiek vėliau – ir šimtai tūkstančių žmonių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Kolektyvinė tapatybė; Mobilizacija; Rezistencija; Socialiniai judėjimai; Socialiniai tinklai; Vėlyvasis sovietmetis; Collective identity; Kaunas; Late Soviet period; Lithuania; Mobilization; Resistance; Social movements; Social networks.

ENThis article deals with the main oppositional stances and their manifestations in Kaunas during the late Soviet period, employing the theoretical model of ‘unobtrusive practices of contention’ as formulated by H. Johnston and C. Mueller. During the analysed period the main oppositional groups in occupied Lithuania were of a rather non-conformist nature. One of the socially recognisable and visible forms of ideological protest was represented by ethno-cultural and Catholic movements, based on traditional values, another, by pro-western subcultures or artists’ gatherings. Even though the activities of these groups allow us to comprehend them analytically as the main hotbeds of resistance, strong negative stances towards the Soviet regime were widespread in the rest of society. Such stances didn’t acquire the form of evident, declarable or socially visible practices, yet they contributed to the success of Sąjūdis as a social movement. Social movements are largely connected with a collective identity and the securing or preservation of it. The oppositional stances discussed in the article grounded such a collective identity. Its existence provides an explanation of the rapid mobilisation of the movement – in just three weeks after its establishment in the rallies of Sąjūdis tens of thousands and very soon afterwards hundreds of thousands participated. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology
• Istorija / History