Lietuvos valstybės taryba kaip konstitucinis institutas (1918 m. lapkritis – 1920 m. gegužė)

LTLietuvos taryba, sudaryta 1917 m., buvo visuomenės institucija, nevykdžiusi valdymo ar visuomeninio gyvenimo tvarkymo funkcijų. Jai okupacinė vokiečių valdžia tepripažino patariamosios institucijos vaidmenį. Užsitikrinusi užsienyje gyvenusių lietuvių pripažinimą tautos atstovybe, Taryba virto politiniu Lietuvos valstybės atkūrimo centru. Paskelbusi 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktą ir pasivadinusi Lietuvos valstybės taryba, tų pačių metų lapkričio 2 d. susiklosčius palankioms aplinkybėms ji priėmė Laikinąją Konstituciją, pagal kurią pati tapo vienintele įstatymų leidžiamąja institucija, o jos Prezidiumas – kolektyviniu valstybės vadovu. Kuriantis valstybei Valstybės tarybos vaidmuo nuolat menkėjo. Nuo 1919 metų pradžios įstatymų leidybos, neposėdžiaujant Tarybai, ėmėsi ir faktiškai reguliariu įstatymų leidėju tapo Ministrų kabinetas, balandyje aukščiausiosios valdžios institucijos galių neteko Tarybos prezidiumas. Valstybės taryba laipsniškai virto antraeilės reikšmės valstybės institucija ir gyvuoti nustojo iš karto, susirinkus Steigiamajam Seimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstitucija; Lietuvos valstybės taryba; Lietuvos valstybės taryba, konstitucinė institucija; Teisėkūros subjektai; Teisės istorija; Constitution; History of law; State Council of Lithuania; State Council of Lithuania, Constitutional Institute; Subjects of the legislation.

ENComposed in 1917 State Council of Lithuania was a public institution, which neither performed governing functions nor did it undertake the functions of public affairs management. Occupational German government recognised only its advisory role. Having secured recognition of Lithuanian expatriates the Council as a representative of the people became political centre of revival the state of Lithuania. In 1918, February 16 it promulgated the Act of Independence, on November 2, same year, having named itself State Council of Lithuania it took advantage of a favourable situation and adopted Provisional Constitution, which made the Council the only legislative institution, and its Presidium – a collective head of the state. In the course of further development of the state the role of State Council had been gradually decreasing. Since 1919 the Council would not hold meetings and legislative functions had been overtaken by The Cabinet of Ministers which became the main legislator, in April Presidium of the Council lost its powers of supreme institution. Gradually State Council became an institution of secondary importance and ceased to exist right after the Foundig Parliament assembled. [Text from author]