Kapucyni na Litwie (1940-1994)

LT1939 m. rugsėjo 28d. Lietuva pateko į Rusijos interesų sferą. Maskva jai įprastais metodais 1940 m. šalį aneksavo, bet 1941 m. įsiveržė vokiečiai, ir rusai grįžo tik po trejų metų. Straipsnyje aptariama antibažnytinė komunistinio režimo politika ir Lietuvos kapucinų vienuolijos istorija 1940-1994 m.: prievartinis šio ordino vienuolynų uždarymas 1948 m. Plungėje, Petrašiūnuose, Šiauliuose, atsitiktiniai ryšiai su ordino centrine valdžia sovietmečiu ir veiklos atkūrimas po 1990 m. 1940 m. Lietuvoje buvo 25 kapucinai, dalis jų vėliau išvyko į Vokietiją. Paskutiniai novicijai į vienuoliją buvo priimti 1948 m. Uždariusi vienuolynus, rusų valdžia vertė vienuolius išsižadėti luomo. Tik pareiškę, kad atsisakė abito, vienuoliai kunigai gaudavo leidimą dirbti parapijose. Kapucinai tokių pareiškimų nerašė, bet nuo VII dešimtmečio ir jiems leista eiti kunigų pareigas. Sovietmečiu vienuoliai kapucinai Lietuvoje veikė neviešai. Nors iki 1960 m. Kaune gyveno Lietuvos kapucinų viceprovincijos vadovas tėvas Baptista Freericks, jis neturėjo ryšių su ordino vadovybe. Tik IX dešimtmetį užsimezgė Lietuvos kapucinų ryšiai su šio ordino Varšuvos provincija. Jų dėka 1979 m. Lietuvos vienuolius pirmą kartą aplankė ordino vadovybės atstovas tėvas Pacifyk‘as Dydycz‘as, atvežęs ir naują ordino konstituciją. Vėliau jis dažnai lankydavo pogrindyje veikusius vienuolius. 1990 m. vienuolija oficialiai atkurta: Vatikanui leidus buvo įsteigta Lietuvos kapucinų generalinė viceprovincija (pirmoji kapitula 1993 m.), įstojo naujų narių. Buvo atidaryti vienuolynai Dotnuvoje ir atgauta Petrašiūnų bažnyčia. Vėliau Lietuvos kapucinai priskirti Krokuvos provincijai. Bendradarbiaujant su Krokuva Lietuvos kapucinai ne tik atgims, bet ir su dar didesniu entuziazmu plėtos savo veiklą Pranciškaus Asyžiečio dvasia.Reikšminiai žodžiai: Kapucinų ordinas; Lietuvos kapucinai; Pranciškonai; Sovietų režimo konfesinė politika; Franciscans, Lithuania; Lithuanian capucines; The Order of Friars Minor Capuchin (O.F.M. Cap); The religiuos politic of soviet regime.

ENOn 28 September 1939, Lithuania was included into the sphere of interests of Russia. Moscow annexed it in 1940, but with the coming of Germans in 1941, Russians withdrew. They returned three years later. The article discusses the anti-religious politics of the communist regime and the history of the Lithuanian Capuchin Monkhood in 1940–1994: the closure of this monkhood in 1948 in Plungė, Petrašiūnai, Šauliai. In 1940, 25 Capuchins were in Lithuania, and many of them left to Germany. After the closure of monasteries, the Russian authorities forced them to refuse their estate. Upon such a refusal, priests were granted the right to work in parishes. Capuchins did not write such refusals, but they were allowed to work as priests from the 7th decade. During the Soviet period, Capuchins did not operate publicly in Lithuania. Although the head of the Lithuanian Capuchin Vice-province Baptista Freericks lived in Kaunas, he did not have any relations with the authorities of the order. Only in the 9th decade Lithuanian capuchins established contacts with the Warsaw province of the order. In 1979, a representative of the authorities of the order Pacifyk Dydycz paid a visit to Lithuanian monks in 1979. He brought a new constitution of the order. Later, he frequently visited the underground monks. In 1990, the monkhood was officially re-established: Upon the Vatican’s permission, the general vice-province of Lithuanian capuchins was established. It accepted new members. Later, Lithuanians capuchins were attributed to the province of Krakow. When cooperating with Krakow, Lithuanian capuchins will revive and develop their activities further.