Hütung und Hirtenleben - Ökonomische und soziale Aspekte, Organisation

LTStraipsnyje nagrinėjami piemenavimo ekonominiai ir socialiniai aspektai. Pabrėžiama, kad gyvulininkystė ir su tuo susijęs piemenavimas nuo seno buvo lietuvių valstietijos egzistencijos neatsiejama dalis. Aptariamos Lietuvoje vykusios žemės ūkio reformos, valstiečių turiniai skirtumai pagal turimos žemės plotus, jų diferenciacija 19 amžiuje, piemenų samdymo ypatybės. Teigiama, kad šie buvo samdomi, jei neturėta savų vaikų. Tie savi, tiek svetimi vaikai buvo laikomi darbo jėga. Aptariama surinkta etnografinė medžiaga apie piemenavimą, pažymint, kad paprastai piemenys buvo samdomi pavasarį ir dirbdavo iki rugsėjo mėnesio, nes žiemą lankydavo mokyklą. Piemenavimas prasidėdavo nuo aušros ir baigdavosi likus trims – keturioms valandoms iki sutemų, tačiau kol gyvuliai būdavo parginami, ateidavo ir sutemos. Karštomis vasaros dienomis nuo 11 iki 15 valandos gyvuliai būdavo genami į pavėsį. Samdomiems piemenims būdavo atlyginama bulvėmis, vilna ar pinigais. Samdomi piemenys gyvendavo darbdavio šeimoje, valgydavo prie to paties stalo, gaudavo ir drabužių. Pažymima, kad piemenavimas buvo pagrindinis to laikmečio 7-17 metų vaikų patyrimas. Piemenys ne tik ganydavo, bet ir padėdavo atlikti kai kuriuos namų ruošos darbus. Autorius taip pat aptaria piemenų tarpusavio konfliktus, nuo kurių itin kentėdavo merginos, samdomų piemenų diskriminaciją, taip pat pažymima, kad piemenims būdavo taikomos ir fizinės bausmės, kurios laikytos efektyviausia auklėjimo priemone. Autorius savo teiginius iliustruoja etnografine medžiaga, liaudies dainomis.Reikšminiai žodžiai: Atlygis; Darbo sąlygos; Ganymas; Piemenys; Piemuo; Visuomeninė padėtis; Šeima; Family; Lithuania; Pasturage; Reward; Shepherd; Shepherds; Social status; Work conditions.

ENThe article analyses economic and social aspects of herding. It is emphasized that stock-raising and the related herding always was a part of Lithuanian peasantry existence. The agricultural reforms that took place in Lithuania, peasants inequality, according to the owned land, their differentiation in the 19th c. and herds hiring features are discussed. It is stated that herds were hired in case the family did not have their own children. The own children and the children of others were treated as a labour force. The accumulated ethnographic information about herding is discussed; the attention is paid to the fact that usually herds were hired in spring and used to work until September because they had to go to school in winter. The herding used to start with dawn and end 3–4 hours until dusk but until the animals were herded home, the dusk appeared. If summer days were hot, the animals were herded in the shade from 11 to 15 o'clock. The hired herds used to get earnings in potatoes, wool and money. The hired herds used to live with the employer's family, used to eat at the same table, were provided with cloths. It is noted that herding was the main experience of children of 7–17 years old. Besides herding, the herds helped to do some housework. The author also describes the conflicts between herds which usually made the girls suffer and the discrimination of hired herds; its is also noted that physical punishments of herds were treated as the most effective way to educate them. The statements of the author are illustrated by ethnographic material and folk songs.