Antižydiški ekscesai Šiaurės Vakarų krašte (XIX a. 9 dešimtmečio pradžia)

• Anti-Jewish Excesses in the North West Region (in the Beginning of the 9th Decade of the 19th c.)
• Anti-jewish excesses in the Northwest region (at the beginning of the 1880s)

LTStraipsnyje dėmesys sutelktas į XX a. 9 dešimtmečio pradžią, kai per Pietų Rusiją (o taip pat Ukrainą) nuvilnijo iki tol neregėta pogromų banga. Siekiama išsiaiškinti, ar tuo metu būta pogromų Šiaurės Vakarų krašte, kokie veiksniai skatino etninės įtampos suintensyvėjimą bei jos peraugimą į pogromus (jeigu tokių buvo) bei atskleisti kas nulėmė santykinai nedidelį kolektyvinės prievartos mastą. XX a. 9 dešimtmečio pradžioje suintensyvėjo krikščionių ir žydų konfliktai. Dažnai smuklėje, turguje ar kur kitur nesutarimai kildavę tarp dviejų asmenų, aplinkinius greitai padalydavo etnokenfesiniu pagrindu į dvi konfliktuojančias puses. Lietuviams valstiečiams žydas buvo svetimas ne tik religine, bet ir socialine-ekonomine prasme. Viena iš svarbiausių konfliktų priežasčių buvo Ukrainoje bei Pietų Rusijoje įvykę pogromai, apie kuriuos buvo galima sužinoti iš laikraščių, laiškų ar gandų. Konfliktines situacijas skatino ir skirtingai interpretuojamos 1882 m. gegužės 3 d. caro patvirtintas Ministrų komiteto nutarimas, koreguojanti žydų veiklos ir gyvenimo sąlygas. Patys žydai nuo išpuolių stengėsi apsisaugoti rašydami prašymus ir skundus valdžiai, kuriuose nurodydavo riaušių kurstytojus ir prašomydavo apsaugoti nuo galimo smurto. Vis tik antižydiškų riaušių mastas Šiurės Vakarų krašte buvo gerokai mažesnis nei Pietų Rusijoje, tai galima aiškinti ne tik ryžtingais vietinės valdžios veiksmais, bet ir šio regiono ekonominiu „atsilikimu“.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Litvakai; Nacionalizmas; Antisemitizmas.

ENThe article focuses on the beginning of the 9th decade of the 19th c. when the wave of unprecedented pogroms surged through Southern Russia (and also Ukraine). The attempt is made to sort out whether pogroms happened in the North West region, which factors prompted the intensification of the ethnic tensions and their transformation into pogroms as well as to indicate what could have caused the collective violence on a relatively small scale. In the beginning of the 9th decade of the 19th c. the conflicts between Christians and Jews intensified. Often the two-person quarrels that would arise in a marketplace, would soon divide the onlookers into two conflicting camps on the ethnoconfessional basis. For Lithuanian peasants a Jew would be foreign not only in a religious but also in a social-economic sense. One of the main reasons for conflict were pogroms that took place in Ukraine and South Russia, of which one could learn from newspapers, letters, or rumours. Conflicts were also ignited by different interpretations of the Cabinet‘s decree, ratified by the tsar on May 3 1882, concerning the adjustment of the Jewish life and activities. The Jews, in turn, tried to protect themselves from the attacks by addressing their petitions and complaints to the authorities. There they would name the instigators of the riots and ask for protection from possible violence outbreaks. Nevertheless, the extent of Anti-Jewish riots in the North West region was significantly lower than in Southern Russia. This can be explained not only by the decisive action of the authorities but also by the economic “backwardness”“ of this region.