Mažesniųjų brolių konventualų vienuolynas Vilniuje 1919-1934 m.

LTPranciškonų vienuolijos istoriją XX amžiaus pradžioje ženklina vykdytos reformos, susijusios su vienuoline disciplina. Galicijos pranciškonų provincijoje, 1918 metais pertvarkytoje į Lenkijos provinciją (jai XX amžiuje priklausė ir Vilniaus konventas), reformų užuomazgų randame dar 1875 metų tėvo Leono Noro vykdytos provincinės vienuolynų vizitacijos akte. Labiausiai prie vienuolijos gyvenimo permainų prisidėjo tėvas Inocentas Nyczas, kuris palaikė glaudžius ryšiu su generaliniu ministrų tėvu Bonaventūra Soldaticu, nurodžiusiu svarbiausias permainų kryptis. XIX amžiaus pabaigoje pagrindinė reformos kryptis buvo baigta. XX amžiuje imta didesnį dėmesį kreipti į vienuolinę drausmę reglamentuojančių nuostatų visapusišką įgyvendinimą. 1919 metais pranciškonai ėmė grįžti į Vilnių ir pradėjo bandymus atgauti nuosavybę. Provincijolo tėvo A. Karwackio paliepimu tuomet nuolatinei tarnystei į Vilnių atvyko buvęs provincijolas ir generalinio definitoriumo narys tėvas Peregrynas Haczela ir brolis Michalas Czyžas. Jų tikslas buvo po 55 metų pertraukos atnaujinti vienuolijos veiklą Vilniuje. Konvento atkūrimas Vilniuje sutapo su bendru visos Lenkijos provincijos atsinaujinimu. Brolių dvasiniu gyvenimu rūpinosi gvardijonas. Viena pagrindinių jo pareigų buvo brolių globa, jų dvasinių ir materialinių poreikių tenkinimas. Kiekvienas konventas, taip pat ir vilniškis, turėjo visiems vienuoliams privalomą reguliaminą. Vilniaus konvento pastatai buvo atverktinos būklės, tačiau materialinė konvento padėtis nebuvo bloga.Reikšminiai žodžiai: Bendruomeninis gyvenimas; Byla dėl vienuolyno nekilnojamojo turto; Pranciškonai konventualai; Sielovada; Vilniaus vienuolijos; Vilniaus Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir vienuolynas; Communal life; Franciscan Conventuals; Pastoral work; Suit on monastery real estate; Vilnius church and monastery of the Assumption of the Blessed Virgin Mary; Vilnius religious orders.

ENThe history of Franciscan monkhood of the 20th c. is marked by reforms related with the monastic discipline. In the Franciskan province in Galicia which was reorganised into Polish province in 1918 (in the 20th c. Vilnius convention belonged to it, as well) the rudiments of the reforms can be found in province visitation acts of monasteries that was performed by father Leon Nor in 1875. Father Inocentius Nycz contributed to the change of monkhood life the most; he had a relationship with father Bonaventura Soldatic, the general minister, who indicated the most important changes. At the end of the 19th c. the main direction of the reform was completed. In the 20th c., the issue of a comprehensive appliance of regulations on monastic discipline became more important. In 1919, Franciskans begun to come back to Vilnius and tried to recover the property. Then, by order of superior provincialis, father A.Karwacki, the former superior provincialis, father Paregryn Haczela, a member of general definitory, and brother Michal Czyz arrived for permanent ministry in Vilnius. Their aim was to restore the monkhood and its activities in Vilnius after the period of 55 years. The restoration of the Convention in Vilnius coincided with the renewal of the whole Polish province. The guardian was taking care of living of brothers-clergymen. One of his duties was to take care of brothers and to satisfy their spiritual and material needs. Every convent, as the one in Vilnius, had regulations that were compulsory to all monks. The buildings of Vilnius convent were of deplorable state, however the material state of it was not bad.