Hirtenkultur in Litauen - Eine Einführung

LTXX a. IX deš. pabaigoje, Maskvoje paskelbus perestroiką, kuri Lietuvoje vadinta Persitvarkymu, etnografijos ir folkloro specialistai viešojoje erdvėje ir net tuo metu dar leistoje partinėje (LKP) spaudoje propagavo terminus tautinė kultūra ir etninė kultūra. Tai reakcija į ankstesniųjų dešimtmečių suvaržymus, kuomet etnografiniai ar tautinės kultūros tyrimai buvo laikomi praeities atgyvena ir apskritai įtartinu pavojingu dalyku. Antra vertus, akivaizdu, kad antropologijos ir etnografijos tyrimai gali labai greitai transformuotis į etnocentristinius, o ne rusų nacionalizmo visojeSąjungoje bijota kaip ugnies. Tradicinė lietuvių visuomenė iki XX a. buvo kaimo bendrija ir vertėsi žemės ūkiu. Tad tradicinė lietuvių kultūra (etnokultūra) buvo kaimo kultūra. Suprantama, gyvenimo būdas ir sąlygos Lietuvoje daug kuo analogiškos gyvenimui kitose Rytų Pabaltijo žemėse (baltų, slavų, finų), todėl ir papročiai daug kur ir daug kuo panašūs. Gyvulininkystės ir, konkrečiai, ganiavos, piemenų tradicijos, piemenavimo kultūra ir joje veikiančių piemenų kategorija tradiciniame pasaulyje, piemenų socialinio statuso aspektai yra aktuali mokslinės analizės problema. Bendro gyvulių ganymo tradicijos Lietuvoje susiklostė XVI a. bendruomeniniame kaime. XX a. pr. buvo tradicinio gyvulių ūkio bei su juo susijusio gyvulių ganymo tradicijos atmirimo pradžia. Nors išnyko ji tik XX a. VI deš. Piemenų kultūros Lietuvoje tema nusipelno dėmesio dar ir dėl to, kad ganymas pievose praeityje buvo reikšmingas ir kituose kraštuose, o Lietuva yra išlaikiusi ilgalaikes buvusios piemenų gyvensenos tradicijas.Reikšminiai žodžiai: Ganymas; Gyvulių ūkis; Kultūra; Piemenys; Piemuo; Socialiniai santykiai; Visuomeninė padėtis; Visuomenė; Animal husbandry; Culture; Lithuania; Pasturage; Sheperds; Shepherd; Social relationships; Social status; Society.

ENAt the end of the 9th decade of the 20th c. when the Perestroika was announced in Moscow, in Lithuania it was called the Reorganisation, the specialists of ethnography and folklore were still propagating the terms of national culture and ethnic culture in public and in the published party press (LKP). It was a reaction to the restrictions of the past decades when the ethnographic and national culture researches were considered to be a relict and, generally speaking, a suspected and hazardous activity. On the other hand, it is obvious that the anthropological and ethnographic researches can easily transform into ethnocentric ones instead of Russian nationalism and that was the biggest fear of the whole Union. Until the 20th c. the traditional Lithuanian society was a rural and agricultural society. Therefore, the traditional Lithuanian culture (ethnoculture) was the rural culture. It is understandable that the life-style and living conditions in Lithuania in most cases were analogous to the life in other areas of the East Balts (Balts, Slavs, Finns), therefore, the customs were similar in many places. Stock-raising and, to be precise, herding, herding traditions, herding culture, the category of cowherds in the traditional world and the aspects of cowherds' social status were topical problems of scientific analysis. The traditions of joint herding had appeared in social sphere of life in Lithuania in the 16th c. At the beginning of the 20th c. the traditional animal farms and herding traditions started to disappear. It disappeared only in the 6th decade of the 20th c. The herding culture in Lithuania deserves our attention because it was very important in other countries as well; Lithuania has maintained the continuous former traditions of cowherds' life.