LTStraipsnyje aptariamos lietuvių rašytojo Julijono Lindės-Dobilo estetinės pažiūros, bandymai formuoti lietuvių estetikos ir literatūros kritikos teorinius pagrindus. Auklėjimas Latvijos Kuldygos vokiečių gimnazijoje Dobilui atvėrė lietuviams neįprastus kultūrinius horizontus, kurie vertė ieškoti europietiškojo kultūrinio vystymosi dėsningumų, skelbė būtinybę tuščią tautos indą užpildyti atitinkamu dvasiniu turiniu. Ne meninės Taine‘o, Dilthey‘aus, Croce‘s, Geothe‘ės, Schillerio idėjos formavo Dobilo pažiūras, bet priešingai, kultūrine prasme gana siaurą asmeninę patirtį rašytojas įvelka į pasaulinės literatūros, estetikos, filosofijos formas, padaro jas savomis. Šis diletantiškumas verčia abejoti, ar Dobilą galima pavadinti literatūros teoretiku griežtąja prasme. Moksliniu atžvilgiu jo mintys apie kultūrą ir literatūrą nėra nei estetinės, nei filosofinės, kadangi jos remiasi savavališka ir diletantiška reiškinio pajauta, sąmoningai kreipiama į emocinį-reprezentacinį interpretavimą. Tačiau įdomu tai, kaip rašytojo gyvenimiška patirtis ir patriotiniai jausmai įsilieja į europietiškosios kultūrinės patirties suklostytas formas – tai svarbus savivokos būdas, suteikiantis kultūrinio tapatumo pojūtį. Nors vienu atveju galima kalbėti apie Dobilo estetinių nuostatų giminystę vokiečių dvasios istorijos mokyklai (Dilthey‘us), kitu – prancūzų pozityvizmui (Taine‘as), bet abiem atvejais šie metodai pereina per savamokslio patriotiškai nusiteikusio kūrėjo rankas. Kita vertus, reikalauti sisteminio pažinimo ne tik iš Dobilo, bet ir visos tuometės lietuvių kultūros dar gerokai per anksti.Reikšminiai žodžiai: Gyvenimas ir kūryba; Julijonas Lindė-Dobilas; Julijonas Lindė-Dobilas, vertybės; Literatūra; Vokiečių "gyvenimo filosofija"; German "spirit's history"; Julijonas Lindė-Dobilas; Life and creation; Lithuanian Literature; Values.
ENJulijonas Lindė-Dobilas is well-known as the author of the first Lithuanian psychological and social novel and many literary criticism and aesthetic works, the long-time director of Panevėžys Gymnasium. Contemporaries described him as an extremely spiritual, introvert man, the most conscious preacher of idealism, who searched for manifestations of Lithuanian character, and sought to understand Lithuanian literature in the context of world literature. Despite all his merits, Dobilas did not get adequate appreciation. Putinas, the author of "Literature History" published in 1936, does not dedicate any line to Dobilas, while Keliuotis claims that Dobilas was not a popular writer, because literary critics had not quoted him, had not analysed him, while the ordinary readers had not known that such a writer had existed. Such literary isolation of Dobilas could be explained by that Dobilas as a personality was formed not in Lithuania, but in Latvia that had deep Lutheran traditions, where he not only graduated from the German gymnasium, but also was a pastor for about 15 years. By methodological attitudes Dobilas is close to German "spirit's history" school. Dobilas created idealistic cultural conception of Lithuanian nation, the underlying idea of which declared that "not substance gives forms to the spirit, but the spirit per se creates them for itself. It means that a modern cultural state is not only like the national spirit's objetivisation.In order to reach the Western cultural state Lithuania has to go down only one possible road - to nurture its nation's spirit, which so far generates only fairly primitive forms. On this road Lithuania will have to re-evaluate some values, among them the Antiquity cult or pride in its language archaism. The nation will be reborn through the cultivation of ploughman's (peasant's) spirit. Such conceptually consistent approach to art and through it to nation spirit's problems in the Lithuanian culture was not only new, but also psychologically hardly acceptable, because Dobilas did not promise quick rebirth of the nation. [From the publication]